Didžiausi smulkaus ir vidutinio verslo finansiniai iššūkiai

svv finansiniai iššūkiaiGyvename nuolat kintančiame pasaulyje, kuriame vienas neapibrėžtas laikotarpis keičia kitą. Permainos tiek politikoje, tiek ekonomikoje, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje daro įtaką ir smulkiam ir vidutiniam verslui (toliau – SVV), o pastovus ir nuolatinis ekonomikos ir verslo įmonių augimas tėra įsivaizduojamas miražas.

Nepaisant to, SVV įmonių skaičius Lietuvoje kasmet didėja, per metus įsteigiama po kelis tūkstančius naujų SVV subjektų. Ir visos šios smulkios įmonės be abejo galvoja apie sėkmingą verslą, apie nuolatinį vystymąsi, pajamų ir pelno augimą. Taigi joms reikėtų įvertinti, kokie pagrindiniai finansiniai iššūkiai laukia kelyje į sėkmę.

Vis vėluojantys atsiskaitymai

Vėluojantys apmokėjimai lieka didžiausią susirūpinimą SVV įmonių vadovams keliančia problema. Didesnės bendrovės dažnai pasinaudodamos savo svoriu išsireikalauja iš SVV įmonių ilgesnius atidėjimo terminus, lankstesnes atsiskaitymo sąlygas. Jei SVV įmonės neužsiima griežtos pozicijos atsiskaitymų klausimu ir nevykdo nuolatinės kontrolės, vėluojančių atsiskaitymų poveikis gryniesiems pinigų srautams gali būti itin neigiamas.

Stabilaus pinigų srauto palaikymas

Pinigų srautų subalansavimas yra didelis iššūkis SVV įmonėms, ypač toms, kurios planuoja augimą. Pinigų srautai ir pakankamas apyvartinis kapitalas yra kritinės sritys įmonėms, turinčioms spartaus augimo planą arba tiesiog siekiančioms aplenkti savo konkurentus.

Augimas reikalauja pastovaus grynųjų pinigų srauto, o kaip jau buvo minėta, dėl vėliuojančių apmokėjimų, šis srautas dažnai būna nestabilus. Net geriausiais laikais SVV įmonės turi būti pasirengusios kovoti su pinigų srautų trikdžiais, tam kad išgyventų ir klestėtų. Todėl pinigų srautų stebėjimas ir planavimas yra svarbi užduotis SVV įmonėms, siekiančioms savo planų įgyvendinimo.

Finansinių gebėjimų trūkumas

Suvaldyti įmonės finansų krizę – ar tiesiog kasdienius finansus – gali būti tikrai didelis iššūkis SVV įmonei. Smulkių ir vidutinių įmonių finansų vadovams dažnai trūksta specialiųjų mokymų, įgūdžių ir patirties, būtinų tinkamai valdyti įmonės finansus. Dažnai SVV įmonėse įmonės finansų direktoriaus statusas priskirtas įmonės direktoriui.

Tik nedidelė dalis SVV įmonių gali pasigirti turinčios verslo planą, finansų valdymo planą bei tinkamai apmokytus finansininkus. Didžioji dalis įmonių dirba be šių elementų arba turi vieną ar du iš jų. Vis dėlto apklausų duomenys rodo, kad įmonės, turinčios verslo planą bei pakankamus finansinius gebėjimus, pasiekia kur kas spartesnį augimą nei dirbančios be jų.

Finansavimo paieškos

Kitas svarbus iššūkis, be pinigų srautų palaikymo ir finansų valdymo, yra finansavimo radimas. Didelė dalis SVV įmonių negali pereiti į augimo stadiją, nes joms tiesiog trūksta finansavimo, o galimybės pasinaudoti finansiniais ištekliais ir fondais yra labai apribotos. Gauti banko paskolą SVV įmonei yra gana sunku ir sudėtinga dėl bankų keliamų reikalavimų. Vienintelis kelias pasiskolinti SVV įmonės savininkui dažnai lieka draugai ir giminaičiai.

Vis dėlto gera žinia SVV įmonėms yra tai, kad jos gali laisvai pasinaudoti alternatyviomis finansavimo priemonėmis, pvz. sąskaitų finansavimu, ir išventi pinigų srautų sutrikimo greitai finansavus neapmokėtas sąskaitas įmonėse, kurios teikia alternatyvaus finansavimo paslaugas. Šios finansavimo paslaugos užpildo tuštumą tarp SVV įmonių finansų poreikio ir tradicinių skolintojų, taigi didelei daliai SVV subjektų padeda įveikti iškilusius finansinius sunkumus.

Verslo partneriai ir jungtinės veiklos sutartis

jungtinė veikla ir partneriaiJei planuojate kurti verslą kartu su partneriais, turite būti pasiruošę dalintis jo pelnu ir sėkme. Tačiau kaip geriausiai tai padaryti, jei vienas partneris verslui skiria kur kas daugiau laiko, jėgų ir asmeninių investicijų negu kitas? Šiame verslo partnerystes apžvelgiančiame straipsnyje sužinokite, ką turite žinoti prieš pradėdami kurti bendro verslo strategiją.

Formali verslo struktūra

Prieš priimdami bet kokį sprendimą pelno dalijimosi klausimu, pirmiausia pakalbėkite su teisininkais ir suraskite geriausią būdą savo verslo struktūrai įforminti. Paprasčiausia pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, ir joje detalizuoti visas svarbiausias verslo valdymo sąlygas.

Kol viskas klostosi gerai ir Jūs sutariate su savo verslo partneriais, galite dalintis pelną kaip norite. Tačiau kas bus tada, kai jūsų nuomonės išsiskirs? Dažnai galimybė versle dalyvauti lygiomis teisėmis (t.y. 50 proc. ir 50 proc.) atrodo labai patraukliai, tačiau tai vienas prasčiausių būdų valdyti bendrą verslą. Tokiu atveju kiekvienam sprendimui turėsite būtinai gauti partnerio pritarimą. Jei nesutarsite su savo partneriu bet kokiu klausimu, negalėsite priimti sprendimų ir verslas ims strigti. Proporcija 51 proc. ir 49 proc. suteikia vienam partneriui sprendimo teisę, todėl vertinant sprendimų priėmimo požiūriu yra kur kas efektyvesnė ir racionalesnė.

Jei iš anksto žinote, kad partneris vaidins tik nežymų vaidmenį pajamų generavimo procese, apsvarstykite galimybę pritraukti jį prie projekto kaip ekspertą ar specialistą ir mokėti jam atlyginimą. Arba galima mokėti atsižvelgiant į dalyvavimą tam tikrose veiklose ar projektuose, tačiau bet kuriuo atveju geriausia tai aptarti sutartyje.

Jungtinės veiklos (partnerystės sutartis)

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis – tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti siekdami bendrų tikslų. Tokia sutartis turi būti sudaroma prieš pradedant vykdyti bet kokias veiklas bei prieš pradedant dalintis pelną. Nors tokia sutartis nėra privaloma, ji apsaugos Jus nuo nesusipratimų ir nesutarimų su verslo partneriu.

Pagrindiniai dalykai, kurie turi būti aptarti sutartyje:

Pelno dalinimas – tai turi apimti tiek pelno, tiek nuostolių paskirstymą tarp partnerių. Sutartyje turi būti aptarta, kas ir kada gauna tam tikrą dalį pelno bei kaip dengia nuostolius.

Partnerių įnašai – visi įnašai į bendrą verslą, nesvarbu, ar jie bus padaryti sumokant pinigus, ar suteikiant teisę naudotis turtu, turi būti dokumentuoti.

Verslo sprendimų priėmimas – kokios partnerių teisės sprendimų priėmimo procese? Kas už ką atsakingas? Kaip bus tvarkomas verslas, kai partnerystė baigsis? Tai svarbūs klausimai, kuriuos būtina aptarti iš anksto.

Kas ką daro? – aiškiai apibrėžkite, kas už kokias veiklas atsakingas. Pvz. kas užsiima viešaisiais ryšiais, kas samdo darbuotojus, kas bendrauja su tiekėjais ir t.t.

Jungtinės veiklos (partnerystės sutartis) partnerius įpareigoja:

  • Padaryti įnašus į bendrą veiklą (partnerio įnašu pripažįstama visa, kuo jis prisideda prie bendros veiklos: pinigai, kitas turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija).
  • Dalyvauti, vykdant bendrą veiklą, siekiant bendro tikslo (dalyvavimas tvarkant bendrus reikalus, bendrų išlaidų ir nuostolių prisiėmimas).
  • Būti lojaliu (kiekvienas partneris veikia ne savo naudai, o siekdamas bendro tikslo).

 

Pagrindinės partnerių teisės po sutarties pasirašymo:

  • Teisė dalyvauti bendrų reikalų tvarkyme.
  • Teisė į informaciją (kiekvienas partneris turi teisę susipažinti su veiklos vykdymo dokumentais).
  • Teisės, susijusios su partnerių bendrąja nuosavybe ir/ar bendru turtu (partnerio teisė į pelno dalį, teisė į bendrosios dalinės nuosavybės dalį).

Esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei.

Taigi siekdami darnios ir ilgalaikės partnerystės, nesuklysite pradžioje pasirašę partnerystės sutartį. O rengdami sutartį, pasikonsultuokite su teisininkais bei finansininkais, jų patarimai gali sutaupyti Jums nemažai pinigų bei padėti išvengti įvairių nesklandumų ateityje.

„Metų paslaugos 2016“ konkurse metų finansine paslauga pripažinta DEBIFO sąskaitų finansavimo paslauga

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) rengia „Metų paslaugos“ konkursą siekdama paskatinti Lietuvos verslą kurti inovatyvias, konkurencingas ir aukštos pridėtinės vertės paslaugas. Autoritetinga komisija „Metų paslaugos“ dalyvius vertino pagal sėkmingą paslaugos poreikio identifikavimą, pritaikymą rinkai, paslaugos unikalumą, konkurencinius pranašumus, klientų pasitenkinimo rodiklius ir kitus aspektus.

„2015 m. gegužės mėn. DEBIFO rinkai pristatė naują sąskaitų finansavimo paslaugą – galimybę verslui parduoti išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir taip greičiau gauti dėl ilgų atsiskaitymo terminų įšaldytas lėšas. Ši paslauga suteikia smulkioms ir vidutinėms įmonėms alternatyvų, iki šiol buvusį praktiškai neprieinamą verslo finansavimo šaltinį. DEBIFO sąskaitų finansavimo paslaugą per pirmus veiklos metus išbandė nemažai smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių ir buvo finansuota sąskaitų, kurių bendra vertė viršijo 6 mln. EUR“ – sako DEBIFO vadovas Justas Šaltinis.

„Tik pradėję vykdyti veiklą, nesitikėjome, kad DEBIFO sąskaitų finansavimo paslauga taip stipriai padės smulkioms ar vidutinėms įmonėms augti – kai kurių įmonių apyvarta per trumpą laiką išaugo net kelis kartus. Tikiu, kad mūsų paslaugos pripažinimas Metų finansine paslauga padės atrasti mūsų siūlomus privalumus didesniam smulkiųjų ir vidutinių įmonių ratui.“

LVK rengiamame metų paslaugos konkurse gali dalyvauti visos Lietuvoje veiklą vykdančios įmonės. Dalyviai paraiškas teikė net 12 kategorijų pagal pagrindinius paslaugų sektorius: energetikos, IT, finansų, transporto ir logistikos, mažmeninės prekybos, medicinos, teisės, švietimo ir mokymo, turizmo, reklamos ir ryšių su visuomene.

Dalyvių paraiškas vertino komisija, sudaryta iš šalies nuomonės lyderių, sėkmingų verslininkų, visuomenės veikėjų:  UAB Biotechpharma vadovas prof. Vladas Algirdas Bumelis, AB Swedbank Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė, vienas ryškiausių Lietuvos veikėjų – architektas Algirdas Kaušpėdas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė, DELFI verslo naujienų redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, UBER operacijų ir logistikos vadovas Lietuvoje Vytautas Černiauskas.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) yra didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija. LVK yra Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce – ICC) oficialus atstovas Lietuvoje ir dalyvauja Pasaulio rūmų federacijos (World Chamber Federation) veikloje. Per visą narių tinklą Konfederacija vienija daugiau nei 3500 Lietuvos įmonių, jos nariai sukuria virš 25 proc. Lietuvos BVP.

Verslo sezoniškumas – kaip vystyti verslą esant sezoniniams ciklams

Verslo sezoniškumas, ciklai

Verslo sezoniškumas ar sezoniniai verslo ciklai gali būti pražūtingi smulkaus ir vidutinio verslo įmonei, ypač jei verslas orientuotas į vieną produktą ar paslaugą.

Nesvarbu ar jūsų verslas orientuotas į trumpus šventinius laikotarpius (šv. Velykos ar šv. Valentino diena), ar į ilgesnius verslo sezoninius tarpsnius kaip vasara ar šv. Kalėdų metas, verslo ciklų supratimas ir pasiruošimas jiems leis Jums išgyventi kritinius momentus, tiek tuos, kai Jūsų veikla pasiekia piką, tiek tuos, kai pardavimai sumažėja ar jų visai nebūna.

Verslo sezoniškumas veikia kiekvieną verslą skirtingai. Lapkritis, gruodis – prieššventinis laikotarpis įtemptas daugumai prekybininkų, tačiau jei jūsų verslas yra sodininkystė – šis laikotarpis jums tik pasiruošimas vasaros sezonui.

Sėkite sėkmės sėklas planuodami veiklą 

Jei Jūsų įmonei įtaką daro verslo sezoniškumas, vertinkite tai kaip privalumą – pardavimų sumažėjimo laikotarpis puiki galimybė tinkamai pasiruošti pirkėjų antplūdžiui. Svarbu tik tinkamai planuoti veiklas ir išvengti netikėtumų.

Remdamiesi praėjusių metų duomenimis, galite suplanuoti kito laikotarpio pajamas, išlaidas bei apyvartinio kapitalo poreikį. Planuodami atsižvelkite ir į ekonomikos bei darbo rinkos pokyčius. Turėdami planą žinosite ką ir kada reikia daryti, kurias sritis patobulinti, išvengsite netikėtumų (kaip apyvartinio kapitalo, finansavimo ar personalo trūkumas piko metu).

Negailėkite jėgų, kol šviečia saulė

Jūsų prioritetas turi būti galimybė dirbti pilnu pajėgumu ir patenkinti visą vartotojų paklausą tada, kai pardavimų apimtys padidėja. Šiuo laikotarpiu svarbu turėti pakankamai darbuotojų ir jie turi būti paruošti intensyviam periodui. Taigi, renkite personalą iš anksto.

Techniniai įrenginiai ar inventorius taip pat turi būti paruošti atlaikyti didelį klientų srautų.

Turėkite suplanuotą marketingo biudžetą, naudokite lėšas pastoviam santykių su klientais palaikymui.

Išlikite aktyvūs esant paklausos sumažėjimui

Sumanus verslininkas neuždaro savo parduotuvės durų tik todėl, kad pirkėjų srautas sumažėja. Palaikykite ryšius su klientais net jei pardavimų apimtys sumažėjo – organizuokite renginius, pristatymus, suteikite sezonines nuolaidas bei darykite išpardavimus (tai, beje, labai geras būdas išvalyti sandėlį). Užsiimkite veiklos pristatymu socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse.

Išnaudokite ramų periodą toms veikloms, kurioms piko metu neturite laiko – planavimui, finansų analizei, darbuotojų mokymui, naujų produktų kūrimui, naujų metodų ar technologijų pritaikymui.

Šiuo laikotarpiu taip pat verta paieškoti alternatyvių pajamų šaltinių. Galbūt galite užsiimti produktų aptarnavimo paslaugomis, arba pardavinėti kitus su Jūsų pagrindiniu verslu susijusius produktus. Pvz. viešbučiai išnaudoja laikotarpį, kurio metu sumažėja lankytojų skaičius, teikdami konferencijos salių nuomos paslaugas ir pan.

Subalansuokite pinigų srautus ištisus metus

Grynųjų pinigų srautų subalansavimas yra didelis iššūkis smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriam įtaką daro verslo sezoniškumas.

Piko metu svarbu sutaupyti pakankamai lėšų, kad būtų galima išsilaikyti nuosmukio periodu, kai pajamų bus nedaug. Šiuo laikotarpiu Jūs patirsite visas pastovias išlaidas (kaip patalpų nuoma, darbuotojų darbo užmokestis ir kt.), todėl reikia suformuoti pakankamus atidėjimus, kad galėtumėte padengti šias išlaidas net ir negaudami pajamų.

Verslo paskolos ar kreditai gali būti vienas iš būdų, finansuoti neaktyvaus laikotarpio veiklos išlaidoms, tačiau tai susiję su papildomomis išlaidomis.

Dažnai Jums taip reikalingi pinigai yra Jūsų versle, tačiau jie „užrakinti“ neapmokėtose sąskaitose. Šią problemą efektyviai galima išspręsti pasinaudojant sąskaitų finansavimu ar faktoringo paslaugomis, tad pasidomėkite šiomis galimybėmis prieš sudarydami verslo paskolos sutartį.

2016 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus Lietuvoje išaugo 5%

Lietuvos ekonomikai išlaikant stabilų augimo tempą, optimistinės nuotaikos atsispindi ir įmonių duomenų statistikoje – lyginant su 2015 m., per pirmąjį 2016 m. pusmetį mažų ir vidutinių įmonių skaičius išaugo 4,5 proc. Iš viso buvo įsteigtos 3395 įmonės. Populiariausia įmonių teisinė forma išlieka uždaroji akcinė bendrovė. Tokių įmonių buvo įsteigta 2652, ir jų skaičius išaugo 4,3 proc. Ženkliai padidėjo ir mažųjų bendrijų skaičius – per pusmetį jų įsteigta 1022, t.y. 46,4 proc. daugiau nei buvo 2015 m.

Tuo tarpu individualių įmonių skaičius sumažėjo 2,9 proc. – buvo likviduotos 293 įmonės. Tam įtakos galėjo turėti socialinio draudimo įmokų padidinimas individualių įmonių savininkams. Nustačius, kad valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokos turi būti mokamos kas mėnesį nuo minimalios mėnesinės algos dydžio net jei savininkas tokios sumos sau neišsimoka ir net jei tokių pajamų negauna, padidėjusi mokestinė našta galėjo lemti mažas pajamas gaunančių individualių įmonių veiklos nutraukimą. Individualių įmonių mažėjimą galėjo lemti ir tai, kad verslininkams vis mažiau priimtina yra neribota civilinė atsakomybė, kai nesėkmės atveju verslininkas rizikuoja ne tik įmonės, tačiau ir savo asmeniniu turtu.

Žemės ūkio bendrovių skaičius išaugo 7,1 proc. – padidėjo nuo 396 iki 424 įmonių.

Daugiausia naujų įmonių užsiima didmenine ir mažmenine prekyba (823 vnt. arba 3,4 proc. daugiau nei 2015 m.), profesine, moksline ir technine veikla (602 vnt., 7 proc. daugiau nei 2015 m.). Švietimo veikla užsiimančių įmonių skaičius išaugo 11,5 proc. (nuo 565 iki 630), o menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla – net 13,7 proc. (nuo 613 iki 697). 244 naujai įsteigtos įmonės vykdo administracinę ir aptarnavimo veiklą – jų skaičius išaugo 8,9 proc., o 225 naujos įmonės užsiima informacija ir ryšiais – tokių įmonių šiemet yra 8,4 proc. daugiau nei pernai. Apskritai įmonių skaičius didėjo visose veiklų srityse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, kur įmonių skaičius sumažėjo nuo 4 iki 3.

Ekonomikos veikla (EVRK 2) – 2016 m. pr. Įmonių skaičius Pokytis (vnt.) Pokytis (%)
Didmeninė ir mažmeninė prekyba 25034 823 3.4%
Profesinė; mokslinė ir techninė veikla 9254 602 7%
Statyba 7274 326 4.7%
Transportas ir saugojimas 7543 154 2.1%
Apdirbamoji gamyba 7523 148 2%
Nekilnojamojo turto operacijos 4468 265 6.3%
Administracinė ir aptarnavimo veikla 3000 244 8.9%
Informacija ir ryšiai 2890 225 8.4%
Elektros; dujų; garo tiekimas kondicionavimas 1040 32 3.2%
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 3397 103 3.1%
Žemės ūkis; miškininkystė ir žuvininkystė 2233 124 5.9%
Kita aptarnavimo veikla 1368 55 4.2%
Meninė; pramoginė ir poilsio veikla 697 84 13.7%
Žmonių sveikatos priežiūra 1850 91 5.2%
Švietimas 630 65 11.5%
Finansinė ir draudimo veikla 765 37 5.1%
Vandens tiekimas; atliekų tvarkymas 380 1 0.3%
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 123 17 16%
Viešasis valdymas ir gynyba 3 -1 -25%
Lietuvoje veikiančių įmonių skaičius 79472 3395 4.5%

2015 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičių ir statistiką galite rasti čia.

 

Verslo finansavimo šaltiniai 2016 m.

verslo finansavimo šaltiniai - sąskaitų finansavimas2016 m. vasario – kovo mėn. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, Finansų rinkų instituto ir advokatų kontoros „COBALT“ užsakymu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos didžiųjų įmonių vadovų požiūrį į verslo finansavimo šaltinius ir koks šių šaltinių žinomumas tarp verslininkų.

Tyrimo metu vykdant telefoninę apklausą buvo apklausti 220 įmonių vadovai. Įmonės buvo iš visų Lietuvos regionų, įvairių verslo sektorių, besiskiriančios darbuotojų skaičiumi bei apyvarta.

Bendros tendencijos dėl verslo finansavimo aiškios – daugiau nei 65 proc. apklaustųjų mano, kad jiems išorinio verslo finansavimo nereikia, tad jie net nesikreipia į finansines įstaigas. Verslo plėtrai naudojami vidiniai ištekliai. Išorinio verslo finansavimo reikėtų maždaug trečdaliui respondentų. Šis poreikis mažėja jau keletą metų iš eilės (2013 m. finansavimo reikėjo 40 proc. respondentų).

Mažas verslo paskolų poreikis susijęs su įmonių prognozuojama verslo plėtra. Įmonių vadovai verslo plėtros galimybes vertina atsargiai, didžioji dalis respondentų (41 proc.) mano, jog per artimiausius 12 mėnesių jų pajamos padidės mažiau nei 5 proc. Net 20 proc. atsakiusių teigė manantys, kad jų pajamos mažės, ir tokia pat dalis respondentų tikėjosi pajamų augimo 5-20 proc.

Populiariausiomis verslo finansavimo priemonėmis išlieka banko paskolos (jas esant poreikiui rinktųsi 70 proc. respondentų), lizingas (67 proc.), Europos Sąjungos parama bei kita valstybės pagalba (52 proc.). Tik 19 proc. apklaustųjų nurodė, jog esant poreikiui finansuoti savo verslą, naudotųsi faktoringo (sąskaitų finansavimo) paslaugomis. Daugumai įmonių vis dar užtenka savo lėšų verslo finansavimui ir dauguma jų nenori skolintis arba išorinis finansavimas joms yra neprieinamas.

Tyrimo metu buvo klausiama, ar įmonės žino apie rizikos kapitalo įmones Lietuvoje ir jų veiklą. Lyginant su 2015 m., šiais metais rizikos kapitalo fondų žinomumas išaugo 10 procentinių punktų – nuo 7 proc. iki 17 proc. Teigiama tendencija yra ta, jog nemažai respondentų rizikos kapitalą supranta jau ne tik kaip pinigus. Bendradarbiaudami su rizikos kapitalo fondais jie tikisi ir naujų naudingų ryšių, patikimų ir patyrusių investuotojų, kurie prisiimtų dalį verslo rizikos, tikisi naujų idėjų, verslo plėtros ir augančių pardavimų.

Priežastys, kodėl įmonės nesirinktų rizikos kapitalo įmonių – įvairios. Dauguma įmonių nurodė, kad nesirinktų rizikos fondų finansavimo, nes joms lengviau rasti kitokį verslo finansavimą. Taip pat verslininkai su niekuo nenori dalintis savo verslo sėkme ir rizika, jiems nepriimtinos rizikos kapitalo fondų sąlygos, bijo būti apgauti ar nesutarti su partneriais, trūksta patirties ir informacijos, neaiškios rizikos kapitalo fondų finansavimo procedūros.

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti koks yra gana naujo Lietuvoje sutelktinio finansavimo žinomumas. Deja tik 8 procentams Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų yra tekę girdėti apie sutelktinį finansavimą ir jie žino šios priemonės veikimo principus. Dar 19 proc. įmonių vadovų buvo apie tai girdėję, tačiau negalėjo išsamiau papasakoti kas tai yra. Ir net 73 proc. apklausos respondentų teigė, jog apie tokią verslo finansavimo priemonę nėra nieko girdėję.

Taigi naujos verslo finansavimo priemonės, tokios kaip rizikos kapitalas, sutelktinis finansavimas, faktoringas ar sąskaitų finansavimas vis dar nėra plačiai žinomos ir naudojamos, o tradicinė banko verslo paskola išlieka populiariausiu išorinio finansavimo šaltiniu.

Sąskaitų finansuotojas DEBIFO finansavo 3.6 mln. EUR sąskaitų

DEBIFO - sąskaitų finansavimasDidžiausias nebankinis sąskaitų finansuotojas DEBIFO per pirmuosius veiklos metus finansavo daugiau kaip 450 sąskaitų, kurių vertė viršijo 3.6 mln. EUR, taip padėdamas Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo klientams paspartinti gautinų sumų apyvartumą.

„Pradėję vystyti sąskaitų finansavimo paslaugą svarstėme, kad dauguma klientų bus jaunos įmonės, tačiau pirmųjų metų veiklos rezultatai rodo, kad sparčiai suteikiamas finansavimas naudingas ir ne vienerius metus veikiančioms įmonėms – daugiau nei pusę DEBIFO klientų sudaro įmonės veikiančios 5 ir daugiau metų. Džiaugiamės matydami, kad smulkaus ir vidutinio verslo susidomėjimas nebankiniu finansavimu Lietuvoje sparčiai auga ir vis daugiau verslininkų išbando šį greitą ir lankstų verslo finansavimo būdą“  – sako DEBIFO vadovas Justas Šaltinis.

DEBIFO finansuojamos sąskaitos vidutinė suma siekė 7400 EUR, o finansavimo terminas svyravo ties 50 dienų riba. Dauguma DEBIFO klientų gautas apyvartines lėšas panaudoja verslo plėtrai: didina pardavimo apimtis, įsigyja žaliavas ir atsargas palankesnėmis kainomis ar kitaip balansuoja įmonės pinigų srautus. Didžioji dalis klientų yra smulkios įmonės, kurių apyvarta nesiekia 1 mln. EUR.

2016 m. pradžioje DEBIFO prisijungė prie tarpusavio skolinimo platformos Mintos, kuri jungia daugiau nei 7000 investuotojų iš 40 šalių. Per 4 bendradarbiavimo mėnesius investuotojams pasiūlyta investuoti į 0.9 mln. EUR vertės sąskaitas, o investuotojų grąža iš pilnai apmokėtų sąskaitų viršijo 12%.

„Matydami neužpildytą smulkaus verslo finansavimo nišą, antraisiais veiklos metais planuojame padvigubinti finansavimo apimtis, pristatyti naujų paslaugų Lietuvos rinkai ir pritraukti papildomų investicijų į sparčiai augantį sąskaitų portfelį“ – sako DEBIFO vadovas Justas Šaltinis.

Vėluojančių sąskaitų apmokėjimo statistika

Vėluojantys sąskaitų apmokėjimai – tai tylūs šiuolaikinio verslo žudikai. Jūs negaunate apmokėjimų kada jų reikia, ir tai sutrikdo visą įmonės veiklą. Didžiosios Britanijos kompanija „Marketinvoice“ atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti įvairių įmonių iš daugiau kaip 80 šalių sąskaitų apmokėjimo terminus ir vėlavimų trukmę. Šiame straipsnyje pristatysime tyrimo rezultatus.

Tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie sąskaitas – kas sąskaitą išrašė, kam ir kada sąskaita buvo išrašyta. Buvo surinkti duomenys apie tai, kada sąskaitos turėjo būti apmokėtos pagal sutartą terminą, ir kada faktiškai jos buvo apmokėtos. Tyrimą atlikusi kompanija per penkerius metus surinko duomenis apie daugiau nei 30 tūkstančių atskirų sąskaitų, išduotų įvairių dydžių įmonėms, esančioms daugiau nei 80 skirtingų šalių.

Pagrindiniai sąskaitų apmokėjimo tyrimo rezultatai:

  • 60 proc. sąskaitų apmokamos pavėlavus;
  • 20 proc. sąskaitų apmokama vėluojant ilgiau nei dvi savaites;
  • 6 dienos – vidutinė sąskaitų apmokėjimo vėlavimų trukmė.

Tyrimo metu buvo nustatyta, jog Didžiosios Britanijos smulkios ir vidutinės įmonės turi neapmokėtų sąskaitų už daugiau nei pusę trilijono svarų!

Lyginant gerai žinomas ir patikimas bendrovės (angl. Blue chips) su kitomis įmonėmis, bendra vėluojamų apmokėti sąskaitų situacija panaši – 2015 m. Blue chips įmonės pavėluotai apmokėjo 62,2 proc. sąskaitų, o kitos mažos ir vidutinės įmonės – 61,7 proc. sąskaitų. Tačiau tendencijos nedžiuginančios – lyginant su 2014 m. duomenimis, vėluojamų apmokėti sąskaitų skaičius išaugo apie dešimt procentinių punktų – atitinkamai nuo 51,4 proc. „Blue chips“ apmokamų sąskaitų ir nuo 53,4 proc. kitų įmonių sąskaitų.

Vidutinis sąskaitos apmokėjimo vėlavimas buvo 5,9 dienos „Blue chips“ kompanijų ir 4,3 dienos mažų ir vidutinių įmonių. Taigi tyrimo duomenys rodo, jog didelės ir patikimos įmonės dažniau neatsiskaito laiku su tiekėjais ir jų vėlavimo terminai yra ilgesni.

Vienintelis sektorius, kuris sąskaitas dažniau apmoka anksčiau negu vėluoja – tai bankininkystės sektorius, o vidutinė vėlavimo trukmė čia siekia tik 0,3 dienos.

Didžioji dalis laiku neapmokėtų sąskaitų buvo adresuota didiesiems prekybos centrams (buvo analizuoti 9 iš 10 didžiausių Didžiosios Britanijos preybos centrų duomenys). Tokios sąskaitos sudarė 68,7 proc. sąskaitų, kurias buvo vėluojama apmokėti. Tuo tarpu mažmeninės prekybos sektoriuje (visų pramonės šakų) sąskaitos buvo apmokamos su didžiausiais vėlavimais. Vidutinis vėlavimo terminas siekė net 10,7 dienas!

Tyrimą atlikusi kompanija palygino vėlavimų apimtis ne tik tarp Didžiosios Britanijos įmonių, tačiau ir visame pasaulyje. Buvo nustatyta, jog ilgiausi vėlavimo terminai, net 26,4 dienos yra Australijoje. Tuo tarpu net 6,5 dienom anksčiau sąskaitos apmokamos Japonijoje. Kitų valstybių vėlavimų terminai parodyti žemiau esančioje diagramoje.

Vidutinė sąskaitų apmokėjimo vėlavimo trukmė 2015 m.

Sąskaitų apmokėjimo statistika

Vėluojančių sąskaitų apmokėjimo tyrimo duomenys išryškino labai realią ir paplitusią problemą, su kuria milijonai verslo įmonių savininkų susiduria kiekvieną dieną. Didžiosios kompanijos turėtų prisiimti daugiau atsakomybės santykiuose su tiekėjais ir siekti savalaikio sąskaitų apmokėjimo.

Primename, kad išrašytą tikslesnė sąskaita gali pagreitinti jos apmokėjimą. 

DEBIFO sąskaitų finansavimo produktas suteikia galimybę klientams atlaisvinti ilguose apmokėjimo terminuose užšaldytas apyvartines lėšas, kurios yra itin svarbios verslo plėtrai. Klientai pasinaudoję DEBIFO finansavimo paslauga gali sutrumpinti iki 90 d. siekiantį apmokėjimo terminą iki kelių dienų.

 

Faktoringas – pliusai, minusai, mitai, statistika

faktoringas sąskaitų finansavimas

Faktoringo istorija skaičiuoja jau daugiau kaip 4000 metų ir niekas nebeabejoja šios finansavimo priemonės nauda. Tai viena seniausių verslo finansavimo formų, kuria naudojosi dar senovės Mesopotamijos gyventojai. Šio sąskaitų finansavimo būdo populiarumas pamažu augo ir dabar jis naudojamas visame pasaulyje.

Kas yra faktoringas?

Faktoringas arba sąskaitų finansavimas – vienas labiausiai paplitusių ir lengviausių būdų valdyti įmonės pinigų srautus ir greičiau gauti pinigus už prekes ar paslaugas. Tai ypač naudinga įmonėms, dirbančioms su dideliais užsakymais bei naujai įsteigtoms, sparčiai besivystančioms įmonėms. Faktoringas yra tiesiogiai susijęs su pardavimų apimtimis – kuo didesni pardavimai, tuo didesnės finansuojamos sumos.

Šiame straipsnyje faktoringo ir sąskaitų finansavimo sąvokos naudojamos neatsiejamai.

Kaip veikia faktoringas?

1. Pardavėjas ir Pirkėjas pasirašo prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo sutartį.

2. Pardavėjas įvykdo sutartyje numatytus reikalavimus ir išrašo sąskaitą faktūrą.

3. Faktoringo kompanija finansuoja Pardavėjo išrašytą sąskaitą sumokėdama dalį sąskaitos sumos (dažniausiai 80-90 proc.)

4. Pirkėjas sumoka sąskaitos sumą ir Faktoringo įmonė grąžina likusią sąskaitos dalį (10-20 proc.).

5. Už Faktoringo paslaugą Pardavėjas sumoka Faktoringo įmonei atitinkamą finansavimo mokestį.

Atkreipkite dėmesį, jog mokestis už faktoringo paslaugą nėra fiksuotas, kiekviena šias paslaugas teikianti bendrovė nusistato savo normą, todėl prieš naudodamiesi jų paslaugomis įsitikinkite, jog nėra paslėptų mokesčių ir supratote visus taikomus mokesčius.

Faktoringo pliusai ir minusai

Panašiai kaip ir visų kitų tipų finansavime, prieš priimant sprendimą naudotis faktoringo paslaugomis, reikia atidžiai apsvarstyti visus pliusus ir minusus. Jūs turite žinoti ir suprasti visas faktoringo sąlygas, kad galėtumėte objektyviai įvertinti šios paslaugos privalumus. Štai pagrindiniai faktoringo privalumai ir trūkumai:

Pliusas: Greitas kapitalo apyvartumas – spartus įmonės augimas

Naudodamiesi faktoringo paslauga pinigus už išrašytą sąskaitą gausite greičiau nei per 5 dienas (priklausomai nuo faktoringo kompanijos, šis terminas gali būti ir dar trumpesnis – 1-3 dienos). Tai tikrai didelis privalumas, ypač jei Jūsų verslas sparčiai vystosi ir Jums labai reikalingos apyvartinės lėšos.

Pliusas: Nereikia priklausyti nuo paskolos sąlygų

Skirtingai nei tokioms institucijoms kaip bankai, faktoringo įmonėms nereikės užstato ar teigiamos Jūsų kredito istorijos. Tai svarbus pliusas jaunoms įmonėms, kurios dar neturi galimybės skolintis žemomis palūkanų normomis ar garantuoti paskolos grąžinimo užstatu.

Pliusas: Palankesnės atsiskaitymo sąlygos klientams

Naudodamiesi faktoringu galėsite suteikti klientams ilgesnius sąskaitų apmokėjimo terminus, taigi tapsite jiems patrauklesni ir galėsite gauti palankesnę kainą. Tuo tarpu patys pinigus gausite greičiau ir galėsite anksčiau atsiskaityti su tiekėjais bei pasinaudoti jų teikiamomis nuolaidomis už greitesnį atsiskaitymą.

Pliusas. Mažesni skolų administravimo kaštai

Jums kaip pardavėjui gali būti sunku įvertinti savo klientų mokumą bei finansinę būklę, tuo tarpu faktoringo paslaugas teikianti bendrovė turi išsamią duomenų bazę ir lengvai gali tai atlikti.

Be to, naudodamiesi faktoringu sutaupysite laiko skirto sąskaitų administravimui, kadangi Jums nebereikės sekti klientų atsiskaitymų, siųsti jiems priminimų, tikrinti uždelstų apmokėjimų ir pan.

Minusas. Faktoringo kaina

Nepaisant visų faktoringo privalumų, prieš priimdami sprendimą naudotis šia priemone turite įvertinti jos kainą. Dažniausiai paslaugos kaina sudaro 2-3 proc. nuo sąskaitos sumos, tačiau jei Jūsų klientai laiku sąskaitos neapmoka, ši norma gali didėti. Todėl atkreipkite dėmesį į visus faktoringo paslaugos įkainius ir įvertinkite bendrą faktoringo paslaugos kainą.

Faktoringo nauda Jūsų verslui

Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl įmonės naudojasi faktoringu – tai lengva ir greita. Norint pasinaudoti faktoringu Jums nereikia kreiptis į dideles finansų institucijas, pildyti daugybės dokumentų, rengti verslo planų ir analizuoti visų finansavimo sąlygų. Taigi faktoringas yra puiki alternatyva kai pinigų reikia greitai, o įmonė yra neseniai įsteigta ir neturi ilgos prekybos istorijos.

Faktoringo mitai

  1. Faktoringas – tik didelėms įmonėms.

Dažnai manoma, kad faktoringu naudotis gali tik didelės kompanijos, tačiau tai nėra tiesa. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės sudaro didžiąją faktoringo paslaugų vartotojų dalį. Faktoringas yra greičiausias ir lengviausias būdas laiku patenkinti didėjančią paklausą pasinaudojant pagreitintu pinigų apyvartumu, todėl jis vis labiau populiarėja tarp nedidelių įmonių ir sparčiai augančių įmonių.

  1. Faktoringas nutolina Jus nuo klientų.

Klaidinanti nuomonė yra ir ta, jog faktoringas nutolina Jus nuo Jūsų klientų. Yra priešingai – naudodamiesi faktoringo paslaugomis Jūs galite visą dėmesį skirti produktų gamybai ar paslaugų teikimui ir geriau patenkinti vartotojų poreikius.

  1. Naudojantis faktoringu Jūsų įmonė yra nestabili

Daug žmonių galvoja, kad jei įmonė naudojasi išoriniais finansavimo šaltiniais, jos finansinė būklė yra bloga. Tačiau naudodamasi faktoringu arba sąskaitų finansavimu įmonė kaip tik gali geriau planuoti savo pinigų srautus ir būti labiau finansiškai stabili, taigi nuomonė apie finansinį nestabilumą tėra paprasčiausias mitas.

Faktoringo statistika

Remiantis Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2015 m. III ketv. faktoringo portfelis Lietuvoje pasiekė 513.55 mln. Eur. Faktoringo portfelis susideda iš 269 mln. Eur vietinio faktoringo ir 244 mln. Eur tarptautinio faktoringo portfelio. Faktoringo apyvarta 2015 m. III ketv. išaugo iki 2290 mln. Eur, iš kurios vietinio faktoringo apyvarta sudarė 44%. Bendra galiojančių faktoringo sutarčių limitų suma siekė 905 mln. Eur ir buvo panaudota 57% viso faktoringo limito. Per 2015 m. III ketv. naujai pasirašytų faktoringo sutarčių limitai sudarė 242 mln. Eur.

Faktoringo sąvokos

Faktoringo apyvarta – Faktoriaus per ataskaitinį laikotarpį priimtų ir apmokėtų (faktorizuotų) PVM sąskaitų – faktūrų suma.

Faktoringo portfelis – Faktoriaus priimtų, tačiau Pirkėjų pilnai arba dalinai neapmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų suma ataskaitinio laikotarpio pabaigai.

Faktoringo limitas – maksimali faktorizuojama vieno Pirkėjo įsiskolinimų Pardavėjui suma, numatoma ilgalaikėje faktoringo sutartyje. DEBIFO finansuodamas smulkų ir vidutinį verslą nenaudoja faktoringo limitų.

Faktorizavimas – faktoringo sutartyje su Pardavėju nustatyta tvarka ir sąlygomis piniginio reikalavimo teisės į Pirkėjo įsiskolinimą už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, atlygintinis perleidimas Faktoriui (t.y. sąskaitų finansuotojui arba faktoringo paslaugos teikėjui).

Faktorius – lizingo įmonė, bankas ar kita finansinė institucija, teikianti faktoringo paslaugas.

Faktorizuotų PVM sąskaitų-faktūrų skaičius – skaičius PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias faktoringo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Faktoriui buvo perleista kreditinio reikalavimo teisė į Pirkėjo įsiskolinimą už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Pardavėjas (klientas) – Lietuvoje registruotas ūkio subjektas, kuris faktoringo sutartimi perleidžia Faktoriui jam priklausančius reikalavimus į Pirkėjo įsiskolinimus.

Verslo finansavimas – 2016 m. tendencijos

Lietuvos bankas reguliariai atlieka įmonių apklausas, kurių metu vertinama jų finansinė būklė, veiklos plėtros tendencijos, verslo finansavimo poreikiai ir galimybės. Šiame straipsnyje pateikiama 2016 m. vasario mėn. atliktos apklausos apžvalga (duomenys apie antrą 2015 m. pusmetį).

Atsakymus į klausimus pateikė 503 Lietuvos įmonės. Šiek tiek daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų buvo mažos ir vidutinės įmonės, mažiau nei trečdalis – didelės įmonės, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų.

Bendros verslo tendencijos atrodo teigiamai – didesnė dalis įmonių nurodė padidinę pajamas, pelną ir turimą turtą. Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustų įmonių nurodė, kad veikė pelningai, o tai 6 proc. punktais daugiau nei buvo pirmąjį 2015 m. pusmetį.  Didžiausia dalis pelningai veikusių įmonių buvo pramonės (80,5 %), o mažiausia – paslaugų sektoriuje (72,6 %).

Nors Lietuvos statistikos departamentas 2015 m. fiksavo neigiamą infliaciją (t.y. prekės, įeinančios į standartinį lietuvio vartojimo krepšelį atpigo), 27,6 proc. įmonių apklausos metu teigė, jog kainas padidino. Beveik pusė apklaustų įmonių nurodė padidinusios atlyginimus darbuotojams. Panaši situacija turėtų išlikti ir artimiausioje ateityje – įmonės savo veiklos perspektyvas vertina optimistiškai, tikisi tiek vidaus paklausos augimo, tiek eksporto plėtros.

Verslo finansavimas ir skolinimosi šaltiniai

Įmonių vidiniai ištekliai (t.y. sukauptos lėšos ir kapitalas) išlieka populiariausia verslo finansavimo priemone, tačiau tik juos naudojusių įmonių dalis mažėjo antrą pusmetį iš eilės ir per metus nukrito 11,7 proc. punkto – iki 46,1 proc., o tai rodo didėjantį finansavimo poreikį. 2015 m. antro pusmečio apklausos duomenimis padidėjo finansavimo šaltinių įvairovė, išaugo bankų paskolomis besinaudojusių įmonių dalis (iki 38,8 %).

Nors daugiau nei pusė verslo plėtrą planuojančių įmonių nurodė, kad 2016 m. pirmąjį pusmetį vyksiančios plėtros planuoja finansuoti panaudojant išorės finansavimo šaltinius, kartu buvo pabrėžiamas ir sunkus tokių verslo finansavimo priemonių prieinamumas. Analizuojamu laikotarpiu atmestų finansavimosi prašymų arba pakeisti esamų įsipareigojimų sutarties sąlygas dalis buvo 11,6 proc., ir tai yra 3 procentiniais punktais daugiau lyginant su pirmuoju 2015 m. pusmečiu. Verslo finansavimo kaina išlieka pagrindiniu kriterijumi, ribojančiu skolinimąsi bei darančiu įtaką finansavimosi įstaigos pasirinkimui.

Remiantis apklausos duomenimis galima teigti, jog 2015 m. antrą pusmetį išaugo finansavimosi šaltinių įvairovė – t.y. įmonės veiklos finansavimui naudojo ne tik savo vidinius, bet ir labai daug išorinių šaltinių. Lizingo, išperkamosios nuomos bei faktoringo paslaugomis naudojosi 40,2 procentai respondentų, bankų paskolomis – 38,8 proc., sąskaitos pereikvojimo (angl. overdraft) ir kredito linijos paslaugomis – 35,2 proc., prekybos kreditais – 29 proc. Akcinį kapitalą didino 22,5 proc. įmonių, o ketvirtadalis visų apklaustų įmonių buvo gavusios paramą iš ES struktūrinių fondų. 20,1 proc. įmonių naudojosi valstybės ar savivaldybės finansine parama, o 13,5 proc. įmonių buvo pritraukusios lėšų iš rizikos ir privataus kapitalo fondų bei verslo angelų.

Lyginant su 2015 m. pirmojo pusmečio apklausos duomenimis kiekvienos priemonės dalis bendrame finansavimosi priemonių portfelyje padidėjo, o bankų paskolomis besinaudojančių įmonių skaičius išaugo sparčiausiai. Daugiausia išorinėmis finansavimo priemonėmis naudojasi didelės įmonės. Mažos ir vidutinės įmonės tokiais šaltiniais naudojasi vis dar minimaliai ir finansuoti verslo plėtrą stengiasi vidiniais ištekliais. Pvz. banko paskolomis naudojasi 58,9 proc. visų apklaustų didelių įmonių ir tik 21,6 proc. mažų įmonių. Atitinkamai lizingu, išperkamąja nuoma bei faktoringu naudojosi 55,2 proc. didelių įmonių ir 24,6 proc. mažų įmonių, kredito liniją turėjo 49,7 proc. didelių įmonių ir tik 21,6 proc. mažų įmonių.

Įsipareigojimų kredito įstaigoms turėjo beveik pusė apklaustų įmonių (jų dalis per pusmetį padidėjo 1,1 procentinio punkto). Daugiausia įsipareigojimų turėjo pramonės įmonės (58,5 proc. visų apklaustų pramonės įmonių), mažiausiai – paslaugų veiklą vykdančios įmonės (40,5 proc. apklaustų įmonių). 67,1 proc. įmonių nurodė, kad jų turimų įsipareigojimų kredito įstaigoms vykdymas užtikrintas turto įkeitimu arba garantijomis. Tokių įmonių dalis lyginant su pirmuoju 2015 m. pusmečiu sumažėjo 6,7 procentiniais punktais.

Vertinant verslo finansavimo ir skolinimosi tendencijas 2016 m., poreikis skolintis šiek tiek sumažėjo (nuo 18,5 proc. įmonių, planavusių skolintis 2015 m. pirmame pusmetyje, iki 14 proc. antrame pusmetyje). Skolintas lėšas daugiausia planuojama naudoti įrenginiams, mašinoms ir transporto priemonėms remontuoti ar įsigyti.

Su visais apklausos duomenimis galima susipažinti Lietuvos banko parengtoje apžvalgoje „Įmonių apklausos dėl veiklos finansavimo apžvalga 2016 / 1“ 

Su kitomis verslo finansavimo ir įmonių skolinimosi tendencijų apžvalgomis galite susipažinti čia:

Verslo finansavimo sąlygų apžvalga – auga trumpalaikių paskolų poreikis, Net 85% SVV reikalingas išorinis verslo finansavimas