Verslo finansavimo aplinka Lietuvoje

verslo finansavimo aplinka lietuvoje

Lietuvos bankas reguliariai atlieka įmonių apklausą, siekdamas gauti informacijos apie įmonių finansinę būklę, verslo plėtros galimybes ir verslo finansavimo aplinką, skolinimosi poreikius, įvertinti įmonių paklausos finansiniams ištekliams bei skolinimosi iš kredito ir kitų finansų įstaigų pokyčius. Šiame straipsnyje pateikiama apklausos, atliktos 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn. apžvalga.

Apklausoje dalyvavo 501 Lietuvoje veikianti įmonė. Daugiau nei du trečdalius apklausoje dalyvavusių respondentų sudarė įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų, kitą dalį – tos, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų. Daugiausia įmonių – 165 buvo iš paslaugų sektoriaus, iš pramonės – 119, iš prekybos – 126, ir iš statybos sektoriaus – 91 įmonė. Įmonės, turinčios iki 9 darbuotojų, vadinamos mažomis įmonėmis, turinčios 10 ir daugiau, bet mažiau negu 50 darbuotojų, – vidutinėmis įmonėmis, o turinčios 50 ir daugiau darbuotojų, – didelėmis įmonėmis.

Verslo finansavimo tyrimo rezultatai:

Taigi, vertindamos savo finansavimo poreikius, įmonės dažniausiai teigė, jog plėtrai užtenka savų išteklių (t.y. nuosavo kapitalo). Tokių įmonių dalis sudarė 51 proc. visų apklaustų įmonių. Ši tendencija vyrauja jau kurį laiką, turėtų išlikti ir artimiausioje ateityje. Kitos dvi priežastys, kurias įmonės paminėjo kaip svarbias ir lemiančias jų sprendimą nesiskolinti, buvo išorės išteklių kaina, bei savininkų nenoras prisiimti papildomų įsipareigojimų – šias priežastis nurodė po 23 proc. respondentų. Per didelę išorės išteklių kainą kaip svarbų veiksnį, lemiantį vidaus išteklių naudojimą veiklos finansavimui, dažniau minėjo mažos įmonės. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog šio veiksnio reikšmė lyginant su ankstesnės apklausos duomenimis gerokai sumažėjo – nuo beveik 50 proc. iki 23 proc. Vadinasi verslo finansavimo sąlygos įmonėms gerėja, mažėja paskolų kaštai. Taip teigė ir apklaustos įmonės.

Apklaustų įmonių nuomone, skolinimosi galimybės verslui gerėjo, o bankų paskolų teikimo sąlygos švelnėjo. Tik 32 proc. įmonių nurodė, jog verslo finansavimas yra visiškai ar iš dalies apribotas, o tai yra 15 proc. punktų mažiau nei per ankstesnę apklausą. Dažniausiai taip teigė mažos įmonės ir statybų veiklą vykdančios įmonės. 3 proc. visų respondentų nurodė, jog paskolos jiems yra visiškai prieinamos. Nemaža dalis įmonių – 39,5 proc. – negalėjo įvertinti paskolų prieinamumo verslui. Taigi galima teigti, jog šios įmonės nesikreipė dėl paskolų gavimo ir verslo plėtrą finansuoja savo ištekliais.

Pastebimai sumažėjo įmonių, teigiančių, kad savo įsipareigojimus yra užtikrinusios fizinių asmenų laidavimu (nuo 35 iki 20 proc.). Turto įkeitimu (garantijomis) paskolas yra užtikrinę beveik 68 proc. įmonių.

Vertinant įsipareigojimų kredito įstaigoms turinčias įmones matyti, jog daugiausia tokių įsipareigojimų turi statybos ir prekybos sektoriuose veikiančios įmonės (atitinkamai 48,4 ir 47,6 proc.) bei didelės įmonės – 55,4 proc. Tuo tarpu mažų įmonių, turinčių įsipareigojimų kredito institucijoms, dalis sudaro tik 22,3 proc.

Padaugėjo įmonių (nuo 49 iki 57 proc.) kurioms kredito įstaigos visiškai patenkino prašymus dėl naujos paskolos suteikimo ar esamų paskolos sąlygų pakeitimo. 10 proc. įmonių prašymai suteikti paskolą ar pakeisti paskolos sąlygas buvo atmesti. Dažniausiai buvo nepatenkinami mažų ir vidutinių įmonių prašymai, o didelių įmonių prašymų nepatenkinta nebuvo. Pagrindinė prašymų atmetimo priežastis buvo per dideli esami įmonių įsipareigojimai (24 proc.). 41,2 proc. įmonių teigė, jog iš kredito įstaigų gavo nemotyvuotus atsakymus dėl verslo paskolos suteikimo ar paskolos sąlygų pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, jog sumažėjo bendrosios ekonominės aplinkos svarba vertinant įmonių prašymus dėl paskolų – ją, kaip pagrindinę prašymų atmetimo priežastį, nurodė tik 11,8 proc. apklaustų įmonių, o tai yra 30 proc. punktų mažiau, nei tokių respondentų buvo per ankstesnę apklausą. Nė vienai įmonei paskolos prašymas nebuvo atmestas dėl to, jog buvo pasiūlytas neperspektyvus projektas ar įmonė turėjo prastą kreditavimo istoriją.

Vertinant ateities perspektyvas, dauguma įmonių – 70,7 proc. – nurodė, jog skolinimosi poreikio nebus. Kad ateityje būtinybė skolintis didės, manė tik 9 proc. apklaustų įmonių, o tai yra 15 procentinių punktų mažiau, nei praėjusį pusmetį. Didinti įsipareigojimus dažniausiai planavo vidutinio dydžio ir gamybą vykdančios įmonės, o juos mažinti – didelės ir prekybos įmonės.

Su visais apklausos duomenimis galite susipažinti Lietuvos banko svetainėje.

Didžiausios rizikos pasaulio ekonomikos augimui 2017 m.

Coface - pagrindinės rizikos ekonomikos augimui

2016 m. pasaulio ekonomikos augimas siekė 2,5 proc. per metus. Prognozuojama, jog 2017 m. jis sieks 2,7 proc. Besivystančių šalių augimas sieks 4,1 proc., o išsivysčiusių – 1,6 proc. per metus.

Pasaulio prekybos laukia nemenki iššūkiai, atsižvelgiant į tai, jog sparčiai stiprėja ir plinta protekcionizmo idėjos. Įtaką lėtesniam ekonomikos augimui turės prezidento rinkimus JAV laimėjusio Donaldo Trampo pasirinktos prekybos ribojimo priemonės. Jos labiausiai paveiks šalis, kuriose didelę eksporto dalį sudaro eksportas į JAV, t.y. Centrinė Amerika (Hondūras, Salvadoras, Meksika, Ekvadoras) bei Azijos šalys tokios kaip Vietnamas ir Tailandas.

Atsižvelgiant į didelę Meksikos priklausomybę nuo prekybos su JAV (eksportas į JAV sudaro 7 proc. šalies BVP), o taip pat dėl didėjančios infliacijos bei mažėjančių investicijų, Meksikos rizikingumas gerokai padidės. Tokia situacija turėtų pasinaudoti Argentina, kuri nors ir patirs sunkumų pirmaisiais metais, vėliau turėtų laimėti dėl D. Trampo įvykdytų reformų.

Politinė rizika 2017 m. išliks didžiausią susirūpinimą keliančia grėsme. Didžiausia politinė rizika tarp išsivysčiusių šalių yra Europoje, kurios šiais metais laukia ne viena lemiama rinkiminė kova. Taip pat dar neaišku, kokią įtaką Europos ekonomikai padarys Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos („Brexit“). Atsižvelgiant į tai, Europos ekonomikos augimas gali sulėtėti ir iki 0,5 proc.

Besivystančiose šalyse politinė rizika yra didelė kaip niekada. Ją lemia gilėjanti socialinė nelygybė, socialinis nepasitenkinimas, padidėjusi saugumo rizika. Tokių rizikų įtaka yra stipriausia Rusijoje bei Šiaurės Afrikos/Vidurio Rytų regione (Saudo Arabija, Turkija). Saugumo rizika apima teroristinių išpuolių grėsmę, konfliktus ir žmogžudystes, kurių daugiausia Rusijoje ir Turkijoje.

Pasaulyje taip pat didėja kredito rizika – besivystančių šalių įmonių įsiskolinimai yra tokie dideli, jog kelia grėsmę bankų sistemai. Problema yra ir tai, jog ilgalaikės paskolos, suteiktos labai įsiskolinusioms įmonėms, apriboja finansinių išteklių prieinamumą jaunoms įmonėms, kurios galėtų sparčiai augti. Didžiausias įmonių įsiskolinimas yra Kinijoje – čia įmonių skolos sudaro daugiau nei 160 proc. šalies BVP. Blogų paskolų portfelis sparčiai didėja Rusijoje, Indijoje, Brazilijoje, Kinijoje.

Tikėtina, jog baigsis žemos infliacijos laikotarpis, kuris buvo palankus išsivysčiusioms šalims. Realaus darbo užmokesčio augimas sulėtės tiek Europoje, tiek JAV, o Didžiojoje Britanijoje atlyginimai gali ir visai neaugti.

Žiūrint iš teigiamos pusės paminėtina tai, jog dalis politinių rizikų gali ir nepasitvirtinti. Stabilus ekonomikos augimas prognozuojamas Estijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuriose sudarytos geros sąlygos verslui. Tikimasi, jog baigsis recesijos laikotarpis Rusijoje ir Brazilijoje, ir šių šalių augimas kompensuos Kinijos augimo sulėtėjimą.

Informacija parengta pagal Coface 2017 m. sausio 23 d. pateiktas prognozes. Coface – teikia įmonėms prekinių kreditų draudimo paslaugas.

Sąskaitų finansuotojas DEBIFO finansavo 10 mln. EUR smulkaus ir vidutinio verslo sąskaitų.

Didžiausias nebankinis sąskaitų finansuotojas DEBIFO nuo veiklos pradžios jau finansavo daugiau kaip 1300 sąskaitų, kurių bendra vertė viršijo 10 mln. EUR. Sąskaitų finansavimo paslauga pasinaudojusiems klientams apmokėjimo terminai bendrai sutrumpėjo 171 metais.

debifo faktoringas ir saskaitu finansavimas

„2016 m. buvo sėkmingi visai DEBIFO komandai –  pradėjome bendradarbiauti su tarpusavio skolinimosi platforma Mintos, buvome įvertinti Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimu už geriausią metų finansinę paslaugą, pritraukėme investicijų iš Mundus investicinio fondo, 4 kartus išauginome sąskaitų/faktoringo portfelį, pradėjome finansuoti sąskaitas išrašytas užsienio pirkėjams.“ – sako DEBIFO vadovas Justas Šaltinis.

DEBIFO verslo klientams faktoringuoja iki 90% visos neapmokėtos sąskaitos sumos, kurios apmokėjimo terminas siekia iki 180 d. Greitesnio sąskaitų apmokėjimo paslauga daugiausia naudojasi įmonės iš medicinos, chemijos gaminių, transporto, didmeninės prekybos ir statybų sektorių. Didžioji dalis DEBIFO klientų yra smulkios įmonės, kurių apyvarta nesiekia 1 mln. EUR.

„Įkūrėme DEBIFO siekdami suteikti galimybę smulkiam ir vidutiniam verslui per kelias dienas gauti reikiamą finansavimą išlaikant minimalų biurokratizmo lygį. Praėjusiais metais atlikta klientų apklausa parodė, kad klientai itin vertina operatyvumą ir galimybę neišeinant iš biuro gauti reikiamas lėšas verslo plėtrai.“

Sąskaitų finansavimo arba faktoringo paslauga leidžia verslui greičiau panaudoti gaunamas lėšas: įsigyti žaliavų palankesnėmis kainomis, subalansuoti pinigų srautus, didinti prekių ir paslaugų asortimentą ar investuoti į įmonės plėtrą. „Vienas iš mūsų klientų per vienerius metus nuo bendradarbiavimo su DEBIFO pradžios padidino apyvartą 2 kartus, o grynąjį pelną išaugino beveik 4 kartus. Nelaukęs lėšų 90 dienų, klientas galėjo investuoti į naujus pardavimo kanalus ir sparčiai didinti pardavimus.“ – sako Justas Šaltinis.

Sąskaitų finansavimas – alternatyva įprastai bankų teikiamai faktoringo paslaugai, kai bendrovei už pateiktą pirkėjo sąskaitą suteikiama iki 90% jos lėšų. Kai sąskaita pilnai apmokama, klientas atgauna ir likusią sąskaitos sumą, atskaičiavus finansuotojo palūkanas.

Alternatyvus finansavimas Jūsų verslo plėtrai

alternatyvus finansavimas, verslo paskolaAr Jums baisu net pagalvoti apie verslo paskolą iš banko? Nusiraminkite, alternatyvus smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas gali Jums padėti.

Tradicinės banko verslo paskolos dažnai gąsdina smulkaus verslo savininkus. Bankai ir kredito unijos reikalauja paskolos užstato ar asmeninio laidavimo, detaliai vertina įmonės veiklos istorinius duomenis, nustato įvairius verslo paskolos panaudojimo apribojimus. Tačiau neseniai veiklą pradėjusios įmonės neturi kelerių metų solidžios istorijos, nekilnojamojo turto ar pakankamai kapitalo užstatui. Taigi galimybės gauti banko paskolą yra gana menkos.

Čia Jums padėti gali alternatyvus verslo finansavimas. Alternatyvūs finansavimo teikėjai nereikalaus užstato ir suteiks reikalingas lėšas smulkiam verslui daug lengviau ir greičiau.

Kodėl alternatyvus finansavimas yra naudingas Jūsų verslo plėtrai

  1. Lankstumas

Alternatyvaus finansavimo teikėjai lanksčiai žiūri į verslo paskolų terminus, palūkanų normas, įmokų mokėjimo sąlygas. Jie teikia ir trumpalaikes, ir ilgalaikes veslo paskolas, o atsiskaitymo būdai taip pat įvairūs – palūkanų mokėjimai netgi gali būti susieti su Jūsų pardavimais. Galite išbandyti sąskaitų finansavimo paslaugą, kai paskola Jums bus suteikta pateikus klientams išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Tai didžiulis skirtumas lyginant su tuo kiekiu dokumentų, kuriuos reikia pateikti bankui ir su banko paskolų suteikimo svarstymo procedūromis.

Rinkdamiesi alternatyvų finansavimą visada atidžiai susipažinkite su verslo paskolos teikimo sąlygomis. Žemos palūkanos ne visada garantuos pigiausią verslo paskolą – kaina dažniausiai būna paslėpta sutarties administravimo mokesčiuose, paskolos grąžinimo apribojimuose, baudose nesilaikant sutarties sąlygų ar keičiant sutarties sąlygas.

  1. Verslo paskolos suteikimas internetu

Gyvename informacinėje visuomenėje, tačiau norėdami gauti banko paskolą, neišvengsite daugybės dokumentų pildymo ir turėsite pateikti jų popierines versijas. Jei vis dėlto mėgstate reikalus sutvarkyti neišeidami iš biuro, alternatyvus finansavimas kaip tik Jums.

Norint pasinaudoti faktoringo, sąskaitų finansavimo paslaugomis ar gauti verslo paskolą ne iš banko, dažnai užtenka tiesiog užpildyti anketą interneto svetainėje, pabendrauti su verslo paskolų vadybininku ir pateikti likusius prašomus dokumentus.

  1. Operatyvumas

Tradiciniai bankai ir kredito unijos gali užtrukti kelias savaites svarstydami ar suteikti Jums verslo paskolą, ar ne. Tuo tarpu alternatyvaus finansavimo įmonės priima sprendimus labai greitai – jos yra linkusios prisiimti daugiau rizikos, yra mažiau apribotos centrinių bankų ir naudojasi naujausiomis technologijomis, kurios per kelias minutes gali įvertinti šimtus rodiklių ir pateikti sprendimą – suteikti paskolą, ar ne. Taigi pasinaudoję alternatyvaus finansavimo paslaugomis pinigus sąskaitoje jau galite turėti kitą dieną.

9 būdai sumažinti sąskaitų mokėjimo vėlavimus

sąskaitų apmokėjimas

Vėluojantys sąskaitų apmokėjimai yra didžiulė problema verslui. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms tai ypač aktualu dėl mažesnių finansinių rezervų. Daugelis verslininkų pripažįsta, jog dėl klientų nemokumo įmonė gali atsidurti ir ties bankroto riba.

Tačiau sėkmingi verslininkai žino ne vieną strategiją kaip to išvengti. Štai devyni patarimai, kurie sumažins sąskaitų neapmokėjimo riziką Jūsų verslui.

  1. Imkitės veiksmų iš anksto

Pradėkite veikti, kol problema dar neatsirado. Jūsų klientai turi aiškiai žinoti ir suprasti visas sąskaitų apmokėjimo sąlygas. Išaiškinkite jas sutartyje, o taip pat aptarkite ir susitikimų metu. Patikrinkite klientų mokumą, prieš pradėdami vykdyti stambius užsakymus. Užtikrinkite sklandžią sąskaitų sistemą – išrašykite ir išsiųskite klientams sąskaitas kuo operatyviau, pasirūpinkite, kad sąskaitose būtų visi būtini rekvizitai, priminkite klientams apie artėjančius sąskaitų apmokėjimo terminus.

 

  1. Kontaktinio asmens svarba

Ypač išrašant sąskaitą naujam klientui, svarbu sužinoti, kas yra kontaktinis asmuo, atsakingas už sąskaitos apmokėjimą. Turėdami šio asmens kontaktus, visada galėsite laiku priminti apie sąskaitos apmokėjimo terminą. Taip pat visada galėsite pasidomėti, ar klientas planuoja laiku apmokėti sąskaitą bei sužinoti vėlavimo aplinkybes.

  1. Būkite mandagūs

Galbūt patarimas skamba juokingai, tačiau mandagumo vertės versle tikrai nepervertinsite. JAV apskaitos kompanijos FreshBooks tyrimo duomenys parodė, kad tokių žodžių kaip „Ačiū“ ir „Prašome“ naudojimas susirašinėjime dėl sąskaitų apmokėjimo padidina savalaikių apmokėjimų skaičių daugiau nei 5 proc.

  1. Automatizuokite procesus

Šiuolaikinės technologijos leidžia automatizuoti daugybę verslo procesų. Naudodami verslo programas sąskaitų išrašymui galite sumažinti klaidų tikimybę dėl žmogiškojo faktoriaus. Be to, naudojantis jomis bus kur kas lengviau sekti sąskaitų apmokėjimo terminus ir administruoti gautus mokėjimus.

  1. Išplėskite apmokėjimo būdų asortimentą

Neapsunkinkite sąskaitų apmokėjimo klientams. Sudarykite galimybę atsiskaityti banko pavedimu, tiesioginio debeto būdu, kredito kortelėmis ar per kitas mokėjimo sistemą. Kuo daugiau variantų pateiksite, tuo mažiau priežasčių klientams bus atidėlioti apmokėjimus.

  1. Numatykite nuobaudas už vėlavimą apmokėti sąskaitas

Kai kurie smulkaus ir vidutinio verslo įmonių savininkai nedrįsta numatyti baudų ar delspinigių už vėluojantį sąskaitų apmokėjimą bijodami sugadinti santykius su klientais. Tačiau jeigu vėluojantys mokėjimai kelia realią grėsmę Jūsų verslui, Jūs neturite kitos išeities kaip perkelti skolos išieškojimo sąnaudas klientui. Geriausia suėjus mokėjimo terminui priminti, kad jei sąskaita nebus apmokėta, Jūs būsite priversti skaičiuoti delspinigius, o apmokėjus sąskaitą iš karto po šio priminimo, jokios nuobaudos nebus taikomos. Tai padės išlaikyti draugiškus santykius, o kartu ir išvengti apmokėjimų vėlavimo rizikos.

  1. Suteikite ankstyvo sąskaitos apmokėjimo nuolaidą

Jei Jūsų įmonei labai svarbu kuo greičiau gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, galite numatyti nuolaidą, jei sąskaita bus apmokėta anksčiau nei numatytas terminas (pvz. 5 proc. nuolaida apmokėjus sąskaitą per 15, o ne per 60 dienų). Tokia nuolaida iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti gana didelė, tačiau jeigu anksčiau gauti pinigai leis verslui uždirbti daugiau, pritaikyti nuolaidą tikrai verta.

  1. Pasinaudokite sąskaitų finansavimu ar faktoringu

Jei vėluojantys apmokėjimai rimtai sutrikdo pinigų srautus ir Jums ima trūkti grynųjų apyvartinių lėšų, verta pagalvoti apie sąskaitų finansavimo arba faktoringo paslaugas. Pasinaudoję šiomis paslaugomis, pinigus už neapmokėtą sąskaitą galite gauti per 2-3 dienas, o vėluojantį klientą administruos faktoringo ar sąskaitų finansavimo įmonė. Ir nors šios paslaugos turi savo kainą, jos gali Jus išgelbėti esant lėšų trūkumui.

  1. Pasistenkite išieškoti skolą

Jei visos priemonės neveikia, būkite pasiruošę skolą išieškoti teismo keliu. Pasinaudokite skolų išieškojimo įmonės paslaugomis, arba turėkite savo advokatą kuris tuo pasirūpins. Toks poelgis gali sugadinti santykius su klientu, bet jei neapmokėtų sąskaitų sumos Jums yra reikšmingos, Jūs neturite kito varianto.

Smulkaus ir vidutinio verslo augimo paslaptys

SVV verslo augimas

Kiekviena, net mažiausia įmonė, turi ambicijų augti ir tapti pelninga korporacija. Verslo savininkai dažnai nepamatuotai skuba ir siekia padvigubinti apyvartą planuoja per metus. Daugumai SVV įmonių realus ir pastebimas verslo augimas susijęs su sėkmingu pardavimų apimčių augimu, išlaikant pelningumą. Tačiau yra ne visai taip. Daugeliu atvejų verslo augimas tai nėra tik nuolat didėjantys pardavimai. SVV augimas susijęs ir su darbuotojų skaičiaus augimu, infrastruktūros plėtra ir pakankamais finansiniais ištekliais. Visi šie elementai būtini, kad įmonė galėtų pereiti į kitą plėtros etapą.

Įmonės personalo politika

Siekiant smulkaus ir vidutinio verslo įmonių (SVV) augimo, viena iš esminių sąlygų yra turėti tinkamus darbuotojus ir gebėjimus efektyviai organizuoti jų darbą. Priimdami darbuotojus ir juos apmokydami Jūs kuriate labai reikšmingą įmonės dalį – tai ir misija, ir vertybės, vizija, tikslai ir metodai. Kai kurie vadovai orientuojasi į tinkamų darbuotojų atranką, kiti didesnę reikšmę teikia priimtų darbuotojų apmokymui ir naujų įgūdžių formavimui.

Tiesa yra ta, kad abu šie dalykai yra labai svarbūs, o taip pat svarbu, kad tiek įdarbinimo, tiek darbuotojų mokymo procesai būtų prižiūrimi. Tačiau nemaža dalis SVV įmonių net neturi pilnu etatu dirbančio žmogaus, atsakingo už žmogiškuosius išteklius. Taigi, planuodami savo įmonės augimą ir plėtrą įvertinkite tai, kad žmogiškųjų išteklių srityje dirbantis specialistas bus tiesiog būtinas, arba įmonės vadovui reikės skirti nemažą laiko dalį šiai funkcijai atlikti.

Techninės infrastruktūros kliūtys

Kitas didelis augimo barjeras yra poreikis išplėsti infrastruktūrą – tiek technologijas, reikalingas didesnėms gamybos apimtims, tiek patalpas, reikalingas didesniam darbuotojų skaičiui, tiek ir programinę įrangą, galinčią apdoroti didesnes verslo apimtis. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į didėjančius saugomų duomenų kiekius. Čia SVV įmonėms didelę svarbą įgyja galimybė pasinaudoti virtualiais serveriais – debesų kompiuterija. Tokiu būdu galima talpinti didžiulius duomenų kiekius ir nebereikia nuolat prognozuoti, kiek ir kokios programinės įrangos įmonei paaugus reikės, kiek kainuos jos įsigijimas ir palaikymas.

Įmonės finansinė būklė

Siekiant įmonės augimo, svarbi sąlyga yra įmonės finansinis pajėgumas finansuoti kartu augančias ir įmonės išlaidas. Apyvartinio kapitalo ar grynųjų pinigų trūkumas gali būti esminė kliūtis, užkirsianti kelią verslo augimui. Daug SVV įmonių taip ir nepasiekia augimo stadijos, nes joms tiesiog trūksta finansavimo. Dauguma smulkių ir vidutinių įmonių turi neigiamą apyvartinį kapitalą, tad augant pardavimams reikės vis didesnio lėšų kiekio, kuris bus užšaldomas iki pilno pirkėjo atsiskaitymo. Banko paskolos šiai problemai spręsti dažnai būna netinkamas variantas – paskolos gavimo procesas ilgas ir lėtas, o jaunoms, nors ir turinčioms spartaus augimo potencialą, tačiau neturinčioms solidžios patirties įmonėms, bankai dažnai paskolų nesuteikia.

Todėl dauguma SVV įmonių, planuojančių spartų augimą, stengiasi atidėti kuo daugiau grynųjų pinigų, o taip pat griežtai kontroliuoti atsiskaitymų procesą – vėluojant apmokėjimams aktyviai naudotis papildomomis investicijomis, sąskaitos kreditu ar alternatyviu finansavimu. Sąskaitų finansavimas arba faktoringas ypač tinka tada, kai įmonė turi daug neapmokėtų klientų sąskaitų, o augant verslui apyvartinio kapitalo reikia čia ir dabar. Pasinaudodami šia paslauga įmonių savininkai gali be jokių paslėptų mokesčių ir ilgalaikių įsipareigojimų greitai gauti pinigus į įmonės sąskaitą ir visa tai padaryti tiesiog internetu net neišeinant iš biuro.

 

Didžiausi smulkaus ir vidutinio verslo finansiniai iššūkiai

svv finansiniai iššūkiaiGyvename nuolat kintančiame pasaulyje, kuriame vienas neapibrėžtas laikotarpis keičia kitą. Permainos tiek politikoje, tiek ekonomikoje, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje daro įtaką ir smulkiam ir vidutiniam verslui (toliau – SVV), o pastovus ir nuolatinis ekonomikos ir verslo įmonių augimas tėra įsivaizduojamas miražas.

Nepaisant to, SVV įmonių skaičius Lietuvoje kasmet didėja, per metus įsteigiama po kelis tūkstančius naujų SVV subjektų. Ir visos šios smulkios įmonės be abejo galvoja apie sėkmingą verslą, apie nuolatinį vystymąsi, pajamų ir pelno augimą. Taigi joms reikėtų įvertinti, kokie pagrindiniai finansiniai iššūkiai laukia kelyje į sėkmę.

Vis vėluojantys atsiskaitymai

Vėluojantys apmokėjimai lieka didžiausią susirūpinimą SVV įmonių vadovams keliančia problema. Didesnės bendrovės dažnai pasinaudodamos savo svoriu išsireikalauja iš SVV įmonių ilgesnius atidėjimo terminus, lankstesnes atsiskaitymo sąlygas. Jei SVV įmonės neužsiima griežtos pozicijos atsiskaitymų klausimu ir nevykdo nuolatinės kontrolės, vėluojančių atsiskaitymų poveikis gryniesiems pinigų srautams gali būti itin neigiamas.

Stabilaus pinigų srauto palaikymas

Pinigų srautų subalansavimas yra didelis iššūkis SVV įmonėms, ypač toms, kurios planuoja augimą. Pinigų srautai ir pakankamas apyvartinis kapitalas yra kritinės sritys įmonėms, turinčioms spartaus augimo planą arba tiesiog siekiančioms aplenkti savo konkurentus.

Augimas reikalauja pastovaus grynųjų pinigų srauto, o kaip jau buvo minėta, dėl vėliuojančių apmokėjimų, šis srautas dažnai būna nestabilus. Net geriausiais laikais SVV įmonės turi būti pasirengusios kovoti su pinigų srautų trikdžiais, tam kad išgyventų ir klestėtų. Todėl pinigų srautų stebėjimas ir planavimas yra svarbi užduotis SVV įmonėms, siekiančioms savo planų įgyvendinimo.

Finansinių gebėjimų trūkumas

Suvaldyti įmonės finansų krizę – ar tiesiog kasdienius finansus – gali būti tikrai didelis iššūkis SVV įmonei. Smulkių ir vidutinių įmonių finansų vadovams dažnai trūksta specialiųjų mokymų, įgūdžių ir patirties, būtinų tinkamai valdyti įmonės finansus. Dažnai SVV įmonėse įmonės finansų direktoriaus statusas priskirtas įmonės direktoriui.

Tik nedidelė dalis SVV įmonių gali pasigirti turinčios verslo planą, finansų valdymo planą bei tinkamai apmokytus finansininkus. Didžioji dalis įmonių dirba be šių elementų arba turi vieną ar du iš jų. Vis dėlto apklausų duomenys rodo, kad įmonės, turinčios verslo planą bei pakankamus finansinius gebėjimus, pasiekia kur kas spartesnį augimą nei dirbančios be jų.

Finansavimo paieškos

Kitas svarbus iššūkis, be pinigų srautų palaikymo ir finansų valdymo, yra finansavimo radimas. Didelė dalis SVV įmonių negali pereiti į augimo stadiją, nes joms tiesiog trūksta finansavimo, o galimybės pasinaudoti finansiniais ištekliais ir fondais yra labai apribotos. Gauti banko paskolą SVV įmonei yra gana sunku ir sudėtinga dėl bankų keliamų reikalavimų. Vienintelis kelias pasiskolinti SVV įmonės savininkui dažnai lieka draugai ir giminaičiai.

Vis dėlto gera žinia SVV įmonėms yra tai, kad jos gali laisvai pasinaudoti alternatyviomis finansavimo priemonėmis, pvz. sąskaitų finansavimu, ir išventi pinigų srautų sutrikimo greitai finansavus neapmokėtas sąskaitas įmonėse, kurios teikia alternatyvaus finansavimo paslaugas. Šios finansavimo paslaugos užpildo tuštumą tarp SVV įmonių finansų poreikio ir tradicinių skolintojų, taigi didelei daliai SVV subjektų padeda įveikti iškilusius finansinius sunkumus.

Verslo partneriai ir jungtinės veiklos sutartis

jungtinė veikla ir partneriaiJei planuojate kurti verslą kartu su partneriais, turite būti pasiruošę dalintis jo pelnu ir sėkme. Tačiau kaip geriausiai tai padaryti, jei vienas partneris verslui skiria kur kas daugiau laiko, jėgų ir asmeninių investicijų negu kitas? Šiame verslo partnerystes apžvelgiančiame straipsnyje sužinokite, ką turite žinoti prieš pradėdami kurti bendro verslo strategiją.

Formali verslo struktūra

Prieš priimdami bet kokį sprendimą pelno dalijimosi klausimu, pirmiausia pakalbėkite su teisininkais ir suraskite geriausią būdą savo verslo struktūrai įforminti. Paprasčiausia pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, ir joje detalizuoti visas svarbiausias verslo valdymo sąlygas.

Kol viskas klostosi gerai ir Jūs sutariate su savo verslo partneriais, galite dalintis pelną kaip norite. Tačiau kas bus tada, kai jūsų nuomonės išsiskirs? Dažnai galimybė versle dalyvauti lygiomis teisėmis (t.y. 50 proc. ir 50 proc.) atrodo labai patraukliai, tačiau tai vienas prasčiausių būdų valdyti bendrą verslą. Tokiu atveju kiekvienam sprendimui turėsite būtinai gauti partnerio pritarimą. Jei nesutarsite su savo partneriu bet kokiu klausimu, negalėsite priimti sprendimų ir verslas ims strigti. Proporcija 51 proc. ir 49 proc. suteikia vienam partneriui sprendimo teisę, todėl vertinant sprendimų priėmimo požiūriu yra kur kas efektyvesnė ir racionalesnė.

Jei iš anksto žinote, kad partneris vaidins tik nežymų vaidmenį pajamų generavimo procese, apsvarstykite galimybę pritraukti jį prie projekto kaip ekspertą ar specialistą ir mokėti jam atlyginimą. Arba galima mokėti atsižvelgiant į dalyvavimą tam tikrose veiklose ar projektuose, tačiau bet kuriuo atveju geriausia tai aptarti sutartyje.

Jungtinės veiklos (partnerystės sutartis)

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis – tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti siekdami bendrų tikslų. Tokia sutartis turi būti sudaroma prieš pradedant vykdyti bet kokias veiklas bei prieš pradedant dalintis pelną. Nors tokia sutartis nėra privaloma, ji apsaugos Jus nuo nesusipratimų ir nesutarimų su verslo partneriu.

Pagrindiniai dalykai, kurie turi būti aptarti sutartyje:

Pelno dalinimas – tai turi apimti tiek pelno, tiek nuostolių paskirstymą tarp partnerių. Sutartyje turi būti aptarta, kas ir kada gauna tam tikrą dalį pelno bei kaip dengia nuostolius.

Partnerių įnašai – visi įnašai į bendrą verslą, nesvarbu, ar jie bus padaryti sumokant pinigus, ar suteikiant teisę naudotis turtu, turi būti dokumentuoti.

Verslo sprendimų priėmimas – kokios partnerių teisės sprendimų priėmimo procese? Kas už ką atsakingas? Kaip bus tvarkomas verslas, kai partnerystė baigsis? Tai svarbūs klausimai, kuriuos būtina aptarti iš anksto.

Kas ką daro? – aiškiai apibrėžkite, kas už kokias veiklas atsakingas. Pvz. kas užsiima viešaisiais ryšiais, kas samdo darbuotojus, kas bendrauja su tiekėjais ir t.t.

Jungtinės veiklos (partnerystės sutartis) partnerius įpareigoja:

  • Padaryti įnašus į bendrą veiklą (partnerio įnašu pripažįstama visa, kuo jis prisideda prie bendros veiklos: pinigai, kitas turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija).
  • Dalyvauti, vykdant bendrą veiklą, siekiant bendro tikslo (dalyvavimas tvarkant bendrus reikalus, bendrų išlaidų ir nuostolių prisiėmimas).
  • Būti lojaliu (kiekvienas partneris veikia ne savo naudai, o siekdamas bendro tikslo).

 

Pagrindinės partnerių teisės po sutarties pasirašymo:

  • Teisė dalyvauti bendrų reikalų tvarkyme.
  • Teisė į informaciją (kiekvienas partneris turi teisę susipažinti su veiklos vykdymo dokumentais).
  • Teisės, susijusios su partnerių bendrąja nuosavybe ir/ar bendru turtu (partnerio teisė į pelno dalį, teisė į bendrosios dalinės nuosavybės dalį).

Esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei.

Taigi siekdami darnios ir ilgalaikės partnerystės, nesuklysite pradžioje pasirašę partnerystės sutartį. O rengdami sutartį, pasikonsultuokite su teisininkais bei finansininkais, jų patarimai gali sutaupyti Jums nemažai pinigų bei padėti išvengti įvairių nesklandumų ateityje.

„Metų paslaugos 2016“ konkurse metų finansine paslauga pripažinta DEBIFO sąskaitų finansavimo paslauga

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) rengia „Metų paslaugos“ konkursą siekdama paskatinti Lietuvos verslą kurti inovatyvias, konkurencingas ir aukštos pridėtinės vertės paslaugas. Autoritetinga komisija „Metų paslaugos“ dalyvius vertino pagal sėkmingą paslaugos poreikio identifikavimą, pritaikymą rinkai, paslaugos unikalumą, konkurencinius pranašumus, klientų pasitenkinimo rodiklius ir kitus aspektus.

„2015 m. gegužės mėn. DEBIFO rinkai pristatė naują sąskaitų finansavimo paslaugą – galimybę verslui parduoti išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir taip greičiau gauti dėl ilgų atsiskaitymo terminų įšaldytas lėšas. Ši paslauga suteikia smulkioms ir vidutinėms įmonėms alternatyvų, iki šiol buvusį praktiškai neprieinamą verslo finansavimo šaltinį. DEBIFO sąskaitų finansavimo paslaugą per pirmus veiklos metus išbandė nemažai smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių ir buvo finansuota sąskaitų, kurių bendra vertė viršijo 6 mln. EUR“ – sako DEBIFO vadovas Justas Šaltinis.

„Tik pradėję vykdyti veiklą, nesitikėjome, kad DEBIFO sąskaitų finansavimo paslauga taip stipriai padės smulkioms ar vidutinėms įmonėms augti – kai kurių įmonių apyvarta per trumpą laiką išaugo net kelis kartus. Tikiu, kad mūsų paslaugos pripažinimas Metų finansine paslauga padės atrasti mūsų siūlomus privalumus didesniam smulkiųjų ir vidutinių įmonių ratui.“

LVK rengiamame metų paslaugos konkurse gali dalyvauti visos Lietuvoje veiklą vykdančios įmonės. Dalyviai paraiškas teikė net 12 kategorijų pagal pagrindinius paslaugų sektorius: energetikos, IT, finansų, transporto ir logistikos, mažmeninės prekybos, medicinos, teisės, švietimo ir mokymo, turizmo, reklamos ir ryšių su visuomene.

Dalyvių paraiškas vertino komisija, sudaryta iš šalies nuomonės lyderių, sėkmingų verslininkų, visuomenės veikėjų:  UAB Biotechpharma vadovas prof. Vladas Algirdas Bumelis, AB Swedbank Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė, vienas ryškiausių Lietuvos veikėjų – architektas Algirdas Kaušpėdas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė, DELFI verslo naujienų redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, UBER operacijų ir logistikos vadovas Lietuvoje Vytautas Černiauskas.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) yra didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija. LVK yra Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce – ICC) oficialus atstovas Lietuvoje ir dalyvauja Pasaulio rūmų federacijos (World Chamber Federation) veikloje. Per visą narių tinklą Konfederacija vienija daugiau nei 3500 Lietuvos įmonių, jos nariai sukuria virš 25 proc. Lietuvos BVP.

Verslo sezoniškumas – kaip vystyti verslą esant sezoniniams ciklams

Verslo sezoniškumas, ciklai

Verslo sezoniškumas ar sezoniniai verslo ciklai gali būti pražūtingi smulkaus ir vidutinio verslo įmonei, ypač jei verslas orientuotas į vieną produktą ar paslaugą.

Nesvarbu ar jūsų verslas orientuotas į trumpus šventinius laikotarpius (šv. Velykos ar šv. Valentino diena), ar į ilgesnius verslo sezoninius tarpsnius kaip vasara ar šv. Kalėdų metas, verslo ciklų supratimas ir pasiruošimas jiems leis Jums išgyventi kritinius momentus, tiek tuos, kai Jūsų veikla pasiekia piką, tiek tuos, kai pardavimai sumažėja ar jų visai nebūna.

Verslo sezoniškumas veikia kiekvieną verslą skirtingai. Lapkritis, gruodis – prieššventinis laikotarpis įtemptas daugumai prekybininkų, tačiau jei jūsų verslas yra sodininkystė – šis laikotarpis jums tik pasiruošimas vasaros sezonui.

Sėkite sėkmės sėklas planuodami veiklą 

Jei Jūsų įmonei įtaką daro verslo sezoniškumas, vertinkite tai kaip privalumą – pardavimų sumažėjimo laikotarpis puiki galimybė tinkamai pasiruošti pirkėjų antplūdžiui. Svarbu tik tinkamai planuoti veiklas ir išvengti netikėtumų.

Remdamiesi praėjusių metų duomenimis, galite suplanuoti kito laikotarpio pajamas, išlaidas bei apyvartinio kapitalo poreikį. Planuodami atsižvelkite ir į ekonomikos bei darbo rinkos pokyčius. Turėdami planą žinosite ką ir kada reikia daryti, kurias sritis patobulinti, išvengsite netikėtumų (kaip apyvartinio kapitalo, finansavimo ar personalo trūkumas piko metu).

Negailėkite jėgų, kol šviečia saulė

Jūsų prioritetas turi būti galimybė dirbti pilnu pajėgumu ir patenkinti visą vartotojų paklausą tada, kai pardavimų apimtys padidėja. Šiuo laikotarpiu svarbu turėti pakankamai darbuotojų ir jie turi būti paruošti intensyviam periodui. Taigi, renkite personalą iš anksto.

Techniniai įrenginiai ar inventorius taip pat turi būti paruošti atlaikyti didelį klientų srautų.

Turėkite suplanuotą marketingo biudžetą, naudokite lėšas pastoviam santykių su klientais palaikymui.

Išlikite aktyvūs esant paklausos sumažėjimui

Sumanus verslininkas neuždaro savo parduotuvės durų tik todėl, kad pirkėjų srautas sumažėja. Palaikykite ryšius su klientais net jei pardavimų apimtys sumažėjo – organizuokite renginius, pristatymus, suteikite sezonines nuolaidas bei darykite išpardavimus (tai, beje, labai geras būdas išvalyti sandėlį). Užsiimkite veiklos pristatymu socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse.

Išnaudokite ramų periodą toms veikloms, kurioms piko metu neturite laiko – planavimui, finansų analizei, darbuotojų mokymui, naujų produktų kūrimui, naujų metodų ar technologijų pritaikymui.

Šiuo laikotarpiu taip pat verta paieškoti alternatyvių pajamų šaltinių. Galbūt galite užsiimti produktų aptarnavimo paslaugomis, arba pardavinėti kitus su Jūsų pagrindiniu verslu susijusius produktus. Pvz. viešbučiai išnaudoja laikotarpį, kurio metu sumažėja lankytojų skaičius, teikdami konferencijos salių nuomos paslaugas ir pan.

Subalansuokite pinigų srautus ištisus metus

Grynųjų pinigų srautų subalansavimas yra didelis iššūkis smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriam įtaką daro verslo sezoniškumas.

Piko metu svarbu sutaupyti pakankamai lėšų, kad būtų galima išsilaikyti nuosmukio periodu, kai pajamų bus nedaug. Šiuo laikotarpiu Jūs patirsite visas pastovias išlaidas (kaip patalpų nuoma, darbuotojų darbo užmokestis ir kt.), todėl reikia suformuoti pakankamus atidėjimus, kad galėtumėte padengti šias išlaidas net ir negaudami pajamų.

Verslo paskolos ar kreditai gali būti vienas iš būdų, finansuoti neaktyvaus laikotarpio veiklos išlaidoms, tačiau tai susiję su papildomomis išlaidomis.

Dažnai Jums taip reikalingi pinigai yra Jūsų versle, tačiau jie „užrakinti“ neapmokėtose sąskaitose. Šią problemą efektyviai galima išspręsti pasinaudojant sąskaitų finansavimu ar faktoringo paslaugomis, tad pasidomėkite šiomis galimybėmis prieš sudarydami verslo paskolos sutartį.