Verslo sezoniškumas – kaip vystyti verslą esant sezoniniams ciklams

Verslo sezoniškumas, ciklai

Verslo sezoniškumas ar sezoniniai verslo ciklai gali būti pražūtingi smulkaus ir vidutinio verslo įmonei, ypač jei verslas orientuotas į vieną produktą ar paslaugą.

Nesvarbu ar jūsų verslas orientuotas į trumpus šventinius laikotarpius (šv. Velykos ar šv. Valentino diena), ar į ilgesnius verslo sezoninius tarpsnius kaip vasara ar šv. Kalėdų metas, verslo ciklų supratimas ir pasiruošimas jiems leis Jums išgyventi kritinius momentus, tiek tuos, kai Jūsų veikla pasiekia piką, tiek tuos, kai pardavimai sumažėja ar jų visai nebūna.

Verslo sezoniškumas veikia kiekvieną verslą skirtingai. Lapkritis, gruodis – prieššventinis laikotarpis įtemptas daugumai prekybininkų, tačiau jei jūsų verslas yra sodininkystė – šis laikotarpis jums tik pasiruošimas vasaros sezonui.

Sėkite sėkmės sėklas planuodami veiklą 

Jei Jūsų įmonei įtaką daro verslo sezoniškumas, vertinkite tai kaip privalumą – pardavimų sumažėjimo laikotarpis puiki galimybė tinkamai pasiruošti pirkėjų antplūdžiui. Svarbu tik tinkamai planuoti veiklas ir išvengti netikėtumų.

Remdamiesi praėjusių metų duomenimis, galite suplanuoti kito laikotarpio pajamas, išlaidas bei apyvartinio kapitalo poreikį. Planuodami atsižvelkite ir į ekonomikos bei darbo rinkos pokyčius. Turėdami planą žinosite ką ir kada reikia daryti, kurias sritis patobulinti, išvengsite netikėtumų (kaip apyvartinio kapitalo, finansavimo ar personalo trūkumas piko metu).

Negailėkite jėgų, kol šviečia saulė

Jūsų prioritetas turi būti galimybė dirbti pilnu pajėgumu ir patenkinti visą vartotojų paklausą tada, kai pardavimų apimtys padidėja. Šiuo laikotarpiu svarbu turėti pakankamai darbuotojų ir jie turi būti paruošti intensyviam periodui. Taigi, renkite personalą iš anksto.

Techniniai įrenginiai ar inventorius taip pat turi būti paruošti atlaikyti didelį klientų srautų.

Turėkite suplanuotą marketingo biudžetą, naudokite lėšas pastoviam santykių su klientais palaikymui.

Išlikite aktyvūs esant paklausos sumažėjimui

Sumanus verslininkas neuždaro savo parduotuvės durų tik todėl, kad pirkėjų srautas sumažėja. Palaikykite ryšius su klientais net jei pardavimų apimtys sumažėjo – organizuokite renginius, pristatymus, suteikite sezonines nuolaidas bei darykite išpardavimus (tai, beje, labai geras būdas išvalyti sandėlį). Užsiimkite veiklos pristatymu socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse.

Išnaudokite ramų periodą toms veikloms, kurioms piko metu neturite laiko – planavimui, finansų analizei, darbuotojų mokymui, naujų produktų kūrimui, naujų metodų ar technologijų pritaikymui.

Šiuo laikotarpiu taip pat verta paieškoti alternatyvių pajamų šaltinių. Galbūt galite užsiimti produktų aptarnavimo paslaugomis, arba pardavinėti kitus su Jūsų pagrindiniu verslu susijusius produktus. Pvz. viešbučiai išnaudoja laikotarpį, kurio metu sumažėja lankytojų skaičius, teikdami konferencijos salių nuomos paslaugas ir pan.

Subalansuokite pinigų srautus ištisus metus

Grynųjų pinigų srautų subalansavimas yra didelis iššūkis smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriam įtaką daro verslo sezoniškumas.

Piko metu svarbu sutaupyti pakankamai lėšų, kad būtų galima išsilaikyti nuosmukio periodu, kai pajamų bus nedaug. Šiuo laikotarpiu Jūs patirsite visas pastovias išlaidas (kaip patalpų nuoma, darbuotojų darbo užmokestis ir kt.), todėl reikia suformuoti pakankamus atidėjimus, kad galėtumėte padengti šias išlaidas net ir negaudami pajamų.

Verslo paskolos ar kreditai gali būti vienas iš būdų, finansuoti neaktyvaus laikotarpio veiklos išlaidoms, tačiau tai susiję su papildomomis išlaidomis.

Dažnai Jums taip reikalingi pinigai yra Jūsų versle, tačiau jie „užrakinti“ neapmokėtose sąskaitose. Šią problemą efektyviai galima išspręsti pasinaudojant sąskaitų finansavimu ar faktoringo paslaugomis, tad pasidomėkite šiomis galimybėmis prieš sudarydami verslo paskolos sutartį.

2016 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus Lietuvoje išaugo 5%

Lietuvos ekonomikai išlaikant stabilų augimo tempą, optimistinės nuotaikos atsispindi ir įmonių duomenų statistikoje – lyginant su 2015 m., per pirmąjį 2016 m. pusmetį mažų ir vidutinių įmonių skaičius išaugo 4,5 proc. Iš viso buvo įsteigtos 3395 įmonės. Populiariausia įmonių teisinė forma išlieka uždaroji akcinė bendrovė. Tokių įmonių buvo įsteigta 2652, ir jų skaičius išaugo 4,3 proc. Ženkliai padidėjo ir mažųjų bendrijų skaičius – per pusmetį jų įsteigta 1022, t.y. 46,4 proc. daugiau nei buvo 2015 m.

Tuo tarpu individualių įmonių skaičius sumažėjo 2,9 proc. – buvo likviduotos 293 įmonės. Tam įtakos galėjo turėti socialinio draudimo įmokų padidinimas individualių įmonių savininkams. Nustačius, kad valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokos turi būti mokamos kas mėnesį nuo minimalios mėnesinės algos dydžio net jei savininkas tokios sumos sau neišsimoka ir net jei tokių pajamų negauna, padidėjusi mokestinė našta galėjo lemti mažas pajamas gaunančių individualių įmonių veiklos nutraukimą. Individualių įmonių mažėjimą galėjo lemti ir tai, kad verslininkams vis mažiau priimtina yra neribota civilinė atsakomybė, kai nesėkmės atveju verslininkas rizikuoja ne tik įmonės, tačiau ir savo asmeniniu turtu.

Žemės ūkio bendrovių skaičius išaugo 7,1 proc. – padidėjo nuo 396 iki 424 įmonių.

Daugiausia naujų įmonių užsiima didmenine ir mažmenine prekyba (823 vnt. arba 3,4 proc. daugiau nei 2015 m.), profesine, moksline ir technine veikla (602 vnt., 7 proc. daugiau nei 2015 m.). Švietimo veikla užsiimančių įmonių skaičius išaugo 11,5 proc. (nuo 565 iki 630), o menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla – net 13,7 proc. (nuo 613 iki 697). 244 naujai įsteigtos įmonės vykdo administracinę ir aptarnavimo veiklą – jų skaičius išaugo 8,9 proc., o 225 naujos įmonės užsiima informacija ir ryšiais – tokių įmonių šiemet yra 8,4 proc. daugiau nei pernai. Apskritai įmonių skaičius didėjo visose veiklų srityse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, kur įmonių skaičius sumažėjo nuo 4 iki 3.

Ekonomikos veikla (EVRK 2) – 2016 m. pr. Įmonių skaičius Pokytis (vnt.) Pokytis (%)
Didmeninė ir mažmeninė prekyba 25034 823 3.4%
Profesinė; mokslinė ir techninė veikla 9254 602 7%
Statyba 7274 326 4.7%
Transportas ir saugojimas 7543 154 2.1%
Apdirbamoji gamyba 7523 148 2%
Nekilnojamojo turto operacijos 4468 265 6.3%
Administracinė ir aptarnavimo veikla 3000 244 8.9%
Informacija ir ryšiai 2890 225 8.4%
Elektros; dujų; garo tiekimas kondicionavimas 1040 32 3.2%
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 3397 103 3.1%
Žemės ūkis; miškininkystė ir žuvininkystė 2233 124 5.9%
Kita aptarnavimo veikla 1368 55 4.2%
Meninė; pramoginė ir poilsio veikla 697 84 13.7%
Žmonių sveikatos priežiūra 1850 91 5.2%
Švietimas 630 65 11.5%
Finansinė ir draudimo veikla 765 37 5.1%
Vandens tiekimas; atliekų tvarkymas 380 1 0.3%
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 123 17 16%
Viešasis valdymas ir gynyba 3 -1 -25%
Lietuvoje veikiančių įmonių skaičius 79472 3395 4.5%

2015 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičių ir statistiką galite rasti čia.

 

Verslo finansavimo šaltiniai 2016 m.

verslo finansavimo šaltiniai - sąskaitų finansavimas2016 m. vasario – kovo mėn. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, Finansų rinkų instituto ir advokatų kontoros „COBALT“ užsakymu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos didžiųjų įmonių vadovų požiūrį į verslo finansavimo šaltinius ir koks šių šaltinių žinomumas tarp verslininkų.

Tyrimo metu vykdant telefoninę apklausą buvo apklausti 220 įmonių vadovai. Įmonės buvo iš visų Lietuvos regionų, įvairių verslo sektorių, besiskiriančios darbuotojų skaičiumi bei apyvarta.

Bendros tendencijos dėl verslo finansavimo aiškios – daugiau nei 65 proc. apklaustųjų mano, kad jiems išorinio verslo finansavimo nereikia, tad jie net nesikreipia į finansines įstaigas. Verslo plėtrai naudojami vidiniai ištekliai. Išorinio verslo finansavimo reikėtų maždaug trečdaliui respondentų. Šis poreikis mažėja jau keletą metų iš eilės (2013 m. finansavimo reikėjo 40 proc. respondentų).

Mažas verslo paskolų poreikis susijęs su įmonių prognozuojama verslo plėtra. Įmonių vadovai verslo plėtros galimybes vertina atsargiai, didžioji dalis respondentų (41 proc.) mano, jog per artimiausius 12 mėnesių jų pajamos padidės mažiau nei 5 proc. Net 20 proc. atsakiusių teigė manantys, kad jų pajamos mažės, ir tokia pat dalis respondentų tikėjosi pajamų augimo 5-20 proc.

Populiariausiomis verslo finansavimo priemonėmis išlieka banko paskolos (jas esant poreikiui rinktųsi 70 proc. respondentų), lizingas (67 proc.), Europos Sąjungos parama bei kita valstybės pagalba (52 proc.). Tik 19 proc. apklaustųjų nurodė, jog esant poreikiui finansuoti savo verslą, naudotųsi faktoringo (sąskaitų finansavimo) paslaugomis. Daugumai įmonių vis dar užtenka savo lėšų verslo finansavimui ir dauguma jų nenori skolintis arba išorinis finansavimas joms yra neprieinamas.

Tyrimo metu buvo klausiama, ar įmonės žino apie rizikos kapitalo įmones Lietuvoje ir jų veiklą. Lyginant su 2015 m., šiais metais rizikos kapitalo fondų žinomumas išaugo 10 procentinių punktų – nuo 7 proc. iki 17 proc. Teigiama tendencija yra ta, jog nemažai respondentų rizikos kapitalą supranta jau ne tik kaip pinigus. Bendradarbiaudami su rizikos kapitalo fondais jie tikisi ir naujų naudingų ryšių, patikimų ir patyrusių investuotojų, kurie prisiimtų dalį verslo rizikos, tikisi naujų idėjų, verslo plėtros ir augančių pardavimų.

Priežastys, kodėl įmonės nesirinktų rizikos kapitalo įmonių – įvairios. Dauguma įmonių nurodė, kad nesirinktų rizikos fondų finansavimo, nes joms lengviau rasti kitokį verslo finansavimą. Taip pat verslininkai su niekuo nenori dalintis savo verslo sėkme ir rizika, jiems nepriimtinos rizikos kapitalo fondų sąlygos, bijo būti apgauti ar nesutarti su partneriais, trūksta patirties ir informacijos, neaiškios rizikos kapitalo fondų finansavimo procedūros.

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti koks yra gana naujo Lietuvoje sutelktinio finansavimo žinomumas. Deja tik 8 procentams Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų yra tekę girdėti apie sutelktinį finansavimą ir jie žino šios priemonės veikimo principus. Dar 19 proc. įmonių vadovų buvo apie tai girdėję, tačiau negalėjo išsamiau papasakoti kas tai yra. Ir net 73 proc. apklausos respondentų teigė, jog apie tokią verslo finansavimo priemonę nėra nieko girdėję.

Taigi naujos verslo finansavimo priemonės, tokios kaip rizikos kapitalas, sutelktinis finansavimas, faktoringas ar sąskaitų finansavimas vis dar nėra plačiai žinomos ir naudojamos, o tradicinė banko verslo paskola išlieka populiariausiu išorinio finansavimo šaltiniu.

Sąskaitų finansuotojas DEBIFO finansavo 3.6 mln. EUR sąskaitų

DEBIFO - sąskaitų finansavimasDidžiausias nebankinis sąskaitų finansuotojas DEBIFO per pirmuosius veiklos metus finansavo daugiau kaip 450 sąskaitų, kurių vertė viršijo 3.6 mln. EUR, taip padėdamas Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo klientams paspartinti gautinų sumų apyvartumą.

„Pradėję vystyti sąskaitų finansavimo paslaugą svarstėme, kad dauguma klientų bus jaunos įmonės, tačiau pirmųjų metų veiklos rezultatai rodo, kad sparčiai suteikiamas finansavimas naudingas ir ne vienerius metus veikiančioms įmonėms – daugiau nei pusę DEBIFO klientų sudaro įmonės veikiančios 5 ir daugiau metų. Džiaugiamės matydami, kad smulkaus ir vidutinio verslo susidomėjimas nebankiniu finansavimu Lietuvoje sparčiai auga ir vis daugiau verslininkų išbando šį greitą ir lankstų verslo finansavimo būdą“  – sako DEBIFO vadovas Justas Šaltinis.

DEBIFO finansuojamos sąskaitos vidutinė suma siekė 7400 EUR, o finansavimo terminas svyravo ties 50 dienų riba. Dauguma DEBIFO klientų gautas apyvartines lėšas panaudoja verslo plėtrai: didina pardavimo apimtis, įsigyja žaliavas ir atsargas palankesnėmis kainomis ar kitaip balansuoja įmonės pinigų srautus. Didžioji dalis klientų yra smulkios įmonės, kurių apyvarta nesiekia 1 mln. EUR.

2016 m. pradžioje DEBIFO prisijungė prie tarpusavio skolinimo platformos Mintos, kuri jungia daugiau nei 7000 investuotojų iš 40 šalių. Per 4 bendradarbiavimo mėnesius investuotojams pasiūlyta investuoti į 0.9 mln. EUR vertės sąskaitas, o investuotojų grąža iš pilnai apmokėtų sąskaitų viršijo 12%.

„Matydami neužpildytą smulkaus verslo finansavimo nišą, antraisiais veiklos metais planuojame padvigubinti finansavimo apimtis, pristatyti naujų paslaugų Lietuvos rinkai ir pritraukti papildomų investicijų į sparčiai augantį sąskaitų portfelį“ – sako DEBIFO vadovas Justas Šaltinis.

Vėluojančių sąskaitų apmokėjimo statistika

Vėluojantys sąskaitų apmokėjimai – tai tylūs šiuolaikinio verslo žudikai. Jūs negaunate apmokėjimų kada jų reikia, ir tai sutrikdo visą įmonės veiklą. Didžiosios Britanijos kompanija „Marketinvoice“ atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti įvairių įmonių iš daugiau kaip 80 šalių sąskaitų apmokėjimo terminus ir vėlavimų trukmę. Šiame straipsnyje pristatysime tyrimo rezultatus.

Tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie sąskaitas – kas sąskaitą išrašė, kam ir kada sąskaita buvo išrašyta. Buvo surinkti duomenys apie tai, kada sąskaitos turėjo būti apmokėtos pagal sutartą terminą, ir kada faktiškai jos buvo apmokėtos. Tyrimą atlikusi kompanija per penkerius metus surinko duomenis apie daugiau nei 30 tūkstančių atskirų sąskaitų, išduotų įvairių dydžių įmonėms, esančioms daugiau nei 80 skirtingų šalių.

Pagrindiniai sąskaitų apmokėjimo tyrimo rezultatai:

  • 60 proc. sąskaitų apmokamos pavėlavus;
  • 20 proc. sąskaitų apmokama vėluojant ilgiau nei dvi savaites;
  • 6 dienos – vidutinė sąskaitų apmokėjimo vėlavimų trukmė.

Tyrimo metu buvo nustatyta, jog Didžiosios Britanijos smulkios ir vidutinės įmonės turi neapmokėtų sąskaitų už daugiau nei pusę trilijono svarų!

Lyginant gerai žinomas ir patikimas bendrovės (angl. Blue chips) su kitomis įmonėmis, bendra vėluojamų apmokėti sąskaitų situacija panaši – 2015 m. Blue chips įmonės pavėluotai apmokėjo 62,2 proc. sąskaitų, o kitos mažos ir vidutinės įmonės – 61,7 proc. sąskaitų. Tačiau tendencijos nedžiuginančios – lyginant su 2014 m. duomenimis, vėluojamų apmokėti sąskaitų skaičius išaugo apie dešimt procentinių punktų – atitinkamai nuo 51,4 proc. „Blue chips“ apmokamų sąskaitų ir nuo 53,4 proc. kitų įmonių sąskaitų.

Vidutinis sąskaitos apmokėjimo vėlavimas buvo 5,9 dienos „Blue chips“ kompanijų ir 4,3 dienos mažų ir vidutinių įmonių. Taigi tyrimo duomenys rodo, jog didelės ir patikimos įmonės dažniau neatsiskaito laiku su tiekėjais ir jų vėlavimo terminai yra ilgesni.

Vienintelis sektorius, kuris sąskaitas dažniau apmoka anksčiau negu vėluoja – tai bankininkystės sektorius, o vidutinė vėlavimo trukmė čia siekia tik 0,3 dienos.

Didžioji dalis laiku neapmokėtų sąskaitų buvo adresuota didiesiems prekybos centrams (buvo analizuoti 9 iš 10 didžiausių Didžiosios Britanijos preybos centrų duomenys). Tokios sąskaitos sudarė 68,7 proc. sąskaitų, kurias buvo vėluojama apmokėti. Tuo tarpu mažmeninės prekybos sektoriuje (visų pramonės šakų) sąskaitos buvo apmokamos su didžiausiais vėlavimais. Vidutinis vėlavimo terminas siekė net 10,7 dienas!

Tyrimą atlikusi kompanija palygino vėlavimų apimtis ne tik tarp Didžiosios Britanijos įmonių, tačiau ir visame pasaulyje. Buvo nustatyta, jog ilgiausi vėlavimo terminai, net 26,4 dienos yra Australijoje. Tuo tarpu net 6,5 dienom anksčiau sąskaitos apmokamos Japonijoje. Kitų valstybių vėlavimų terminai parodyti žemiau esančioje diagramoje.

Vidutinė sąskaitų apmokėjimo vėlavimo trukmė 2015 m.

Sąskaitų apmokėjimo statistika

Vėluojančių sąskaitų apmokėjimo tyrimo duomenys išryškino labai realią ir paplitusią problemą, su kuria milijonai verslo įmonių savininkų susiduria kiekvieną dieną. Didžiosios kompanijos turėtų prisiimti daugiau atsakomybės santykiuose su tiekėjais ir siekti savalaikio sąskaitų apmokėjimo.

Primename, kad išrašytą tikslesnė sąskaita gali pagreitinti jos apmokėjimą. 

DEBIFO sąskaitų finansavimo produktas suteikia galimybę klientams atlaisvinti ilguose apmokėjimo terminuose užšaldytas apyvartines lėšas, kurios yra itin svarbios verslo plėtrai. Klientai pasinaudoję DEBIFO finansavimo paslauga gali sutrumpinti iki 90 d. siekiantį apmokėjimo terminą iki kelių dienų.

 

Faktoringas – pliusai, minusai, mitai, statistika

faktoringas sąskaitų finansavimas

Faktoringo istorija skaičiuoja jau daugiau kaip 4000 metų ir niekas nebeabejoja šios finansavimo priemonės nauda. Tai viena seniausių verslo finansavimo formų, kuria naudojosi dar senovės Mesopotamijos gyventojai. Šio sąskaitų finansavimo būdo populiarumas pamažu augo ir dabar jis naudojamas visame pasaulyje.

Kas yra faktoringas?

Faktoringas arba sąskaitų finansavimas – vienas labiausiai paplitusių ir lengviausių būdų valdyti įmonės pinigų srautus ir greičiau gauti pinigus už prekes ar paslaugas. Tai ypač naudinga įmonėms, dirbančioms su dideliais užsakymais bei naujai įsteigtoms, sparčiai besivystančioms įmonėms. Faktoringas yra tiesiogiai susijęs su pardavimų apimtimis – kuo didesni pardavimai, tuo didesnės finansuojamos sumos.

Šiame straipsnyje faktoringo ir sąskaitų finansavimo sąvokos naudojamos neatsiejamai.

Kaip veikia faktoringas?

1. Pardavėjas ir Pirkėjas pasirašo prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo sutartį.

2. Pardavėjas įvykdo sutartyje numatytus reikalavimus ir išrašo sąskaitą faktūrą.

3. Faktoringo kompanija finansuoja Pardavėjo išrašytą sąskaitą sumokėdama dalį sąskaitos sumos (dažniausiai 80-90 proc.)

4. Pirkėjas sumoka sąskaitos sumą ir Faktoringo įmonė grąžina likusią sąskaitos dalį (10-20 proc.).

5. Už Faktoringo paslaugą Pardavėjas sumoka Faktoringo įmonei atitinkamą finansavimo mokestį.

Atkreipkite dėmesį, jog mokestis už faktoringo paslaugą nėra fiksuotas, kiekviena šias paslaugas teikianti bendrovė nusistato savo normą, todėl prieš naudodamiesi jų paslaugomis įsitikinkite, jog nėra paslėptų mokesčių ir supratote visus taikomus mokesčius.

Faktoringo pliusai ir minusai

Panašiai kaip ir visų kitų tipų finansavime, prieš priimant sprendimą naudotis faktoringo paslaugomis, reikia atidžiai apsvarstyti visus pliusus ir minusus. Jūs turite žinoti ir suprasti visas faktoringo sąlygas, kad galėtumėte objektyviai įvertinti šios paslaugos privalumus. Štai pagrindiniai faktoringo privalumai ir trūkumai:

Pliusas: Greitas kapitalo apyvartumas – spartus įmonės augimas

Naudodamiesi faktoringo paslauga pinigus už išrašytą sąskaitą gausite greičiau nei per 5 dienas (priklausomai nuo faktoringo kompanijos, šis terminas gali būti ir dar trumpesnis – 1-3 dienos). Tai tikrai didelis privalumas, ypač jei Jūsų verslas sparčiai vystosi ir Jums labai reikalingos apyvartinės lėšos.

Pliusas: Nereikia priklausyti nuo paskolos sąlygų

Skirtingai nei tokioms institucijoms kaip bankai, faktoringo įmonėms nereikės užstato ar teigiamos Jūsų kredito istorijos. Tai svarbus pliusas jaunoms įmonėms, kurios dar neturi galimybės skolintis žemomis palūkanų normomis ar garantuoti paskolos grąžinimo užstatu.

Pliusas: Palankesnės atsiskaitymo sąlygos klientams

Naudodamiesi faktoringu galėsite suteikti klientams ilgesnius sąskaitų apmokėjimo terminus, taigi tapsite jiems patrauklesni ir galėsite gauti palankesnę kainą. Tuo tarpu patys pinigus gausite greičiau ir galėsite anksčiau atsiskaityti su tiekėjais bei pasinaudoti jų teikiamomis nuolaidomis už greitesnį atsiskaitymą.

Pliusas. Mažesni skolų administravimo kaštai

Jums kaip pardavėjui gali būti sunku įvertinti savo klientų mokumą bei finansinę būklę, tuo tarpu faktoringo paslaugas teikianti bendrovė turi išsamią duomenų bazę ir lengvai gali tai atlikti.

Be to, naudodamiesi faktoringu sutaupysite laiko skirto sąskaitų administravimui, kadangi Jums nebereikės sekti klientų atsiskaitymų, siųsti jiems priminimų, tikrinti uždelstų apmokėjimų ir pan.

Minusas. Faktoringo kaina

Nepaisant visų faktoringo privalumų, prieš priimdami sprendimą naudotis šia priemone turite įvertinti jos kainą. Dažniausiai paslaugos kaina sudaro 2-3 proc. nuo sąskaitos sumos, tačiau jei Jūsų klientai laiku sąskaitos neapmoka, ši norma gali didėti. Todėl atkreipkite dėmesį į visus faktoringo paslaugos įkainius ir įvertinkite bendrą faktoringo paslaugos kainą.

Faktoringo nauda Jūsų verslui

Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl įmonės naudojasi faktoringu – tai lengva ir greita. Norint pasinaudoti faktoringu Jums nereikia kreiptis į dideles finansų institucijas, pildyti daugybės dokumentų, rengti verslo planų ir analizuoti visų finansavimo sąlygų. Taigi faktoringas yra puiki alternatyva kai pinigų reikia greitai, o įmonė yra neseniai įsteigta ir neturi ilgos prekybos istorijos.

Faktoringo mitai

  1. Faktoringas – tik didelėms įmonėms.

Dažnai manoma, kad faktoringu naudotis gali tik didelės kompanijos, tačiau tai nėra tiesa. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės sudaro didžiąją faktoringo paslaugų vartotojų dalį. Faktoringas yra greičiausias ir lengviausias būdas laiku patenkinti didėjančią paklausą pasinaudojant pagreitintu pinigų apyvartumu, todėl jis vis labiau populiarėja tarp nedidelių įmonių ir sparčiai augančių įmonių.

  1. Faktoringas nutolina Jus nuo klientų.

Klaidinanti nuomonė yra ir ta, jog faktoringas nutolina Jus nuo Jūsų klientų. Yra priešingai – naudodamiesi faktoringo paslaugomis Jūs galite visą dėmesį skirti produktų gamybai ar paslaugų teikimui ir geriau patenkinti vartotojų poreikius.

  1. Naudojantis faktoringu Jūsų įmonė yra nestabili

Daug žmonių galvoja, kad jei įmonė naudojasi išoriniais finansavimo šaltiniais, jos finansinė būklė yra bloga. Tačiau naudodamasi faktoringu arba sąskaitų finansavimu įmonė kaip tik gali geriau planuoti savo pinigų srautus ir būti labiau finansiškai stabili, taigi nuomonė apie finansinį nestabilumą tėra paprasčiausias mitas.

Faktoringo statistika

Remiantis Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2015 m. III ketv. faktoringo portfelis Lietuvoje pasiekė 513.55 mln. Eur. Faktoringo portfelis susideda iš 269 mln. Eur vietinio faktoringo ir 244 mln. Eur tarptautinio faktoringo portfelio. Faktoringo apyvarta 2015 m. III ketv. išaugo iki 2290 mln. Eur, iš kurios vietinio faktoringo apyvarta sudarė 44%. Bendra galiojančių faktoringo sutarčių limitų suma siekė 905 mln. Eur ir buvo panaudota 57% viso faktoringo limito. Per 2015 m. III ketv. naujai pasirašytų faktoringo sutarčių limitai sudarė 242 mln. Eur.

Faktoringo sąvokos

Faktoringo apyvarta – Faktoriaus per ataskaitinį laikotarpį priimtų ir apmokėtų (faktorizuotų) PVM sąskaitų – faktūrų suma.

Faktoringo portfelis – Faktoriaus priimtų, tačiau Pirkėjų pilnai arba dalinai neapmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų suma ataskaitinio laikotarpio pabaigai.

Faktoringo limitas – maksimali faktorizuojama vieno Pirkėjo įsiskolinimų Pardavėjui suma, numatoma ilgalaikėje faktoringo sutartyje. DEBIFO finansuodamas smulkų ir vidutinį verslą nenaudoja faktoringo limitų.

Faktorizavimas – faktoringo sutartyje su Pardavėju nustatyta tvarka ir sąlygomis piniginio reikalavimo teisės į Pirkėjo įsiskolinimą už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, atlygintinis perleidimas Faktoriui (t.y. sąskaitų finansuotojui arba faktoringo paslaugos teikėjui).

Faktorius – lizingo įmonė, bankas ar kita finansinė institucija, teikianti faktoringo paslaugas.

Faktorizuotų PVM sąskaitų-faktūrų skaičius – skaičius PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias faktoringo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Faktoriui buvo perleista kreditinio reikalavimo teisė į Pirkėjo įsiskolinimą už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Pardavėjas (klientas) – Lietuvoje registruotas ūkio subjektas, kuris faktoringo sutartimi perleidžia Faktoriui jam priklausančius reikalavimus į Pirkėjo įsiskolinimus.

Verslo finansavimas – 2016 m. tendencijos

Lietuvos bankas reguliariai atlieka įmonių apklausas, kurių metu vertinama jų finansinė būklė, veiklos plėtros tendencijos, verslo finansavimo poreikiai ir galimybės. Šiame straipsnyje pateikiama 2016 m. vasario mėn. atliktos apklausos apžvalga (duomenys apie antrą 2015 m. pusmetį).

Atsakymus į klausimus pateikė 503 Lietuvos įmonės. Šiek tiek daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų buvo mažos ir vidutinės įmonės, mažiau nei trečdalis – didelės įmonės, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų.

Bendros verslo tendencijos atrodo teigiamai – didesnė dalis įmonių nurodė padidinę pajamas, pelną ir turimą turtą. Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustų įmonių nurodė, kad veikė pelningai, o tai 6 proc. punktais daugiau nei buvo pirmąjį 2015 m. pusmetį.  Didžiausia dalis pelningai veikusių įmonių buvo pramonės (80,5 %), o mažiausia – paslaugų sektoriuje (72,6 %).

Nors Lietuvos statistikos departamentas 2015 m. fiksavo neigiamą infliaciją (t.y. prekės, įeinančios į standartinį lietuvio vartojimo krepšelį atpigo), 27,6 proc. įmonių apklausos metu teigė, jog kainas padidino. Beveik pusė apklaustų įmonių nurodė padidinusios atlyginimus darbuotojams. Panaši situacija turėtų išlikti ir artimiausioje ateityje – įmonės savo veiklos perspektyvas vertina optimistiškai, tikisi tiek vidaus paklausos augimo, tiek eksporto plėtros.

Verslo finansavimas ir skolinimosi šaltiniai

Įmonių vidiniai ištekliai (t.y. sukauptos lėšos ir kapitalas) išlieka populiariausia verslo finansavimo priemone, tačiau tik juos naudojusių įmonių dalis mažėjo antrą pusmetį iš eilės ir per metus nukrito 11,7 proc. punkto – iki 46,1 proc., o tai rodo didėjantį finansavimo poreikį. 2015 m. antro pusmečio apklausos duomenimis padidėjo finansavimo šaltinių įvairovė, išaugo bankų paskolomis besinaudojusių įmonių dalis (iki 38,8 %).

Nors daugiau nei pusė verslo plėtrą planuojančių įmonių nurodė, kad 2016 m. pirmąjį pusmetį vyksiančios plėtros planuoja finansuoti panaudojant išorės finansavimo šaltinius, kartu buvo pabrėžiamas ir sunkus tokių verslo finansavimo priemonių prieinamumas. Analizuojamu laikotarpiu atmestų finansavimosi prašymų arba pakeisti esamų įsipareigojimų sutarties sąlygas dalis buvo 11,6 proc., ir tai yra 3 procentiniais punktais daugiau lyginant su pirmuoju 2015 m. pusmečiu. Verslo finansavimo kaina išlieka pagrindiniu kriterijumi, ribojančiu skolinimąsi bei darančiu įtaką finansavimosi įstaigos pasirinkimui.

Remiantis apklausos duomenimis galima teigti, jog 2015 m. antrą pusmetį išaugo finansavimosi šaltinių įvairovė – t.y. įmonės veiklos finansavimui naudojo ne tik savo vidinius, bet ir labai daug išorinių šaltinių. Lizingo, išperkamosios nuomos bei faktoringo paslaugomis naudojosi 40,2 procentai respondentų, bankų paskolomis – 38,8 proc., sąskaitos pereikvojimo (angl. overdraft) ir kredito linijos paslaugomis – 35,2 proc., prekybos kreditais – 29 proc. Akcinį kapitalą didino 22,5 proc. įmonių, o ketvirtadalis visų apklaustų įmonių buvo gavusios paramą iš ES struktūrinių fondų. 20,1 proc. įmonių naudojosi valstybės ar savivaldybės finansine parama, o 13,5 proc. įmonių buvo pritraukusios lėšų iš rizikos ir privataus kapitalo fondų bei verslo angelų.

Lyginant su 2015 m. pirmojo pusmečio apklausos duomenimis kiekvienos priemonės dalis bendrame finansavimosi priemonių portfelyje padidėjo, o bankų paskolomis besinaudojančių įmonių skaičius išaugo sparčiausiai. Daugiausia išorinėmis finansavimo priemonėmis naudojasi didelės įmonės. Mažos ir vidutinės įmonės tokiais šaltiniais naudojasi vis dar minimaliai ir finansuoti verslo plėtrą stengiasi vidiniais ištekliais. Pvz. banko paskolomis naudojasi 58,9 proc. visų apklaustų didelių įmonių ir tik 21,6 proc. mažų įmonių. Atitinkamai lizingu, išperkamąja nuoma bei faktoringu naudojosi 55,2 proc. didelių įmonių ir 24,6 proc. mažų įmonių, kredito liniją turėjo 49,7 proc. didelių įmonių ir tik 21,6 proc. mažų įmonių.

Įsipareigojimų kredito įstaigoms turėjo beveik pusė apklaustų įmonių (jų dalis per pusmetį padidėjo 1,1 procentinio punkto). Daugiausia įsipareigojimų turėjo pramonės įmonės (58,5 proc. visų apklaustų pramonės įmonių), mažiausiai – paslaugų veiklą vykdančios įmonės (40,5 proc. apklaustų įmonių). 67,1 proc. įmonių nurodė, kad jų turimų įsipareigojimų kredito įstaigoms vykdymas užtikrintas turto įkeitimu arba garantijomis. Tokių įmonių dalis lyginant su pirmuoju 2015 m. pusmečiu sumažėjo 6,7 procentiniais punktais.

Vertinant verslo finansavimo ir skolinimosi tendencijas 2016 m., poreikis skolintis šiek tiek sumažėjo (nuo 18,5 proc. įmonių, planavusių skolintis 2015 m. pirmame pusmetyje, iki 14 proc. antrame pusmetyje). Skolintas lėšas daugiausia planuojama naudoti įrenginiams, mašinoms ir transporto priemonėms remontuoti ar įsigyti.

Su visais apklausos duomenimis galima susipažinti Lietuvos banko parengtoje apžvalgoje „Įmonių apklausos dėl veiklos finansavimo apžvalga 2016 / 1“ 

Su kitomis verslo finansavimo ir įmonių skolinimosi tendencijų apžvalgomis galite susipažinti čia:

Verslo finansavimo sąlygų apžvalga – auga trumpalaikių paskolų poreikis, Net 85% SVV reikalingas išorinis verslo finansavimas

Kaip pritraukti naujų klientų?

Kaip pritraukti naujų klientų?Verslas nuolatos svarsto naujus metodus, kaip pritraukti naujų klientų. Neįmanoma žinoti, kur sutiksite savo kitą klientą. Siekdami parduoti daugiau, galite išleisti reklaminius lankstinukus, galite pasiekti vartotojus žinutėmis internete, organizuoti pristatymus ar užsiimti telemarketingu. Tačiau sutikti klientą galite ir tiesiog bet kurioje vietoje – renginyje, konferencijoje, mokymuose, o gal tiesiog savo namo laiptinėje, kavinėje ar sporto salėje – geras pardavėjas juos visur suranda. Geras pardavėjas yra visada pasiruošęs pristatyti savo produktą ir sudaryti sandorį.

Yra daugybė puikių metodų kaip pritraukti naujų klientų. Siekdami daugiau parduoti, nepamirškite ir šių taktikų:

Pažinkite savo klientus. Nepardavinėkite mėsos vegetarams ar kačių maisto šunų augintojams. Sėkmingi pardavėjai žino savo klientų poreikius, pomėgius ir elgsenos modelius. Jie žino, kur jų klientai lankosi, kokius produktus naudoja ir apie kokias paslaugas svajoja. Išsamesnė informacija apie savo klientus leidžia Jums pasiūlyti būtent tai, ko jiems labiausiai reikia. Dažnai užmegzti kontaktą ir pasiūlyti savo produktą Jūs turite tik per keletą minučių, todėl žinios apie potencialių klientų poreikius leidžia atkreipti jų dėmesį į produktą per trumpiausią laiką.

Daugiau klausykite, mažiau kalbėkite. Kiekvienas klientas yra individualus ir jų poreikiai nėra vienodi. Taigi kaipgi įmanoma pardavėjams pritraukti daugybę klientų prie vieno produkto, kai jie visi tokie skirtingi? Tai paprasta – vietoj to, kad kalbėtumėte visa laiką, įsiklausykite į tai, kas Jums sakoma. Užduokite svarbius klausimus ir klausykitės atsakymų. Taip ne tik gausite svarbią informaciją, bet kartu ir sustiprinsite ryšį su vartotojais, parodysite, jog jie Jums iš tiesų svarbūs. Klausydamiesi parodysite, jog kliento problema Jums iš tiesų rūpi, yra svarbi, ir Jūs nuoširdžiai stengiatės ją išspręsti, o tai tikrai patinka daugeliui pirkėjų.

Akcentuokite naudą ir vertę. Svarbu klientui pasiūlyti ne konkretų produktą su jo techninėmis specifikacijomis, o problemos sprendimo būdą. Klientui dažnai nerūpi kaip veikia Jūsų parduodamas produktas, jam svarbu, kokią naudą jis jam suteikia. Produkto charakteristikos svarbios tik tiek, kiek jos tenkina vartotojo poreikius, taigi pristatydami prekę nesistenite jų detalizuoti, o orientuokitės į tai, kuo klientui jos naudingos.

Būkite kantrūs. Norėdami įsigyti kompiuterį Jūs nenueinate į pirmą parduotuvę ir nenusiperkate jo tiesiai iš vitrinos. Pirmiausia apsvarstote kokių charakteristikų Jums reikia, kam daugiausia kompiuteris bus naudojamas, pasidomite, ką šiuo metu siūlo gamintojai – Jūs tiesiog kurį laiką gyvenate su šia mintimi, kol priimate tinkamą sprendimą. Taip yra ir su kitais, ypač didesniais verslo sandoriais – jiems reikia laiko. Taigi, siekdami daugiau parduoti, nebijokite būti atkaklūs. Tai nereiškia, kad turite tapti įkyrūs, tačiau kartais paskambinti ar parašyti žinutę tikrai verta. Nepamiršite, jog potencialus klientas gali tiesiog pamiršti pas Jus sugrįžti, todėl malonus priminimas bus naudingas abiems pusėms.

Nors ir nėra vieno visuomet veiksmingo naujų klientų pritraukimo recepto, tačiau mandagus bendravimas, klientų poreikių pažinimas, atidus klausymas bei nuoseklus priminimas visada padės surasti naujų klientų bei sustiprinti ryšį su esamais.

Tesco vengdavo laiku atsiskaityti su tiekėjais


Vėluojantys atsiskaitymai

Vienas didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Tesco sąmoningai delsdavo atsiskaityti su savo tiekėjais ir taip siekė pagerinti savo finansinę situaciją.

Didžiosios Britanijos maisto prekių prekybos priežiūros kontrolės institucijos (angl. Grocery Code Adjudicator, GCA) pareigūnai nustatė, jog prekybos tinklas Tesco ilgą laiką neatsiskaitė su savo tiekėjais. Taip buvo siekiama atitikti prognozuojamus veiklos rezultatus ir pagerinti savo finansinę būklę.

Dar 2015 m. vasario mėn. buvo pradėtas tyrimas dėl prekybos centro Tesco veiklos, kai auditoriai tikrindami finansines ataskaitas pervertino pelną 263 mln. GBP suma. Tyrimas tęsėsi beveik ištisus metus.

Tyrimą atlikusi Christine Tacon teigia, jog mokėjimų vėlavimai buvo rasti dėl duomenų įvedimo klaidų, besidubliuojančių sąskaitų faktūrų, mokėjimų atidėjimų. Įmonės darbuotojai buvo raginami tartis su tiekėjais dėl mokėjimo terminų atidėjimo, ką įrodo gauti vidiniai Tesco laiškai.

Uždelstos apmokėti sąskaitos sudarė milijonus svarų, o su kai kuriais tiekėjais mokėjimai buvo atidėliojami beveik dvejus metus. Smulkus ir vidutinis verslas tiekdamas prekes prekybos centrui Tesco jau buvo nusprendę nurašyti neapmokėtas sąskaitas kaip blogas skolas.

Ch. Tacon pateiktoje ataskaitoje rekomenduojama sustabdyti apmokėjimo terminų pratęsimo praktiką ir siekti didesnio skaidrumo santykiuose su tiekėjais. Atsiskaitymas laiku su tiekėjais turi būti laikomas prioritetu, nes ilgi vėlavimai riboja smulkaus ir vidutinio verslo augimo galimybes ir pelningumą, o kai kurie net atsiduria prie bankroto ribos.

Tesco dėl tokių pažeidimų nebuvo pritaikytos jokios baudos, kadangi tuo metu, kai buvo pradėtas tyrimas GCA dar neturėjo teisės bausti įmonių už pažeidimus. Tokia teisė šiai priežiūros institucijai buvo suteikta tik praėjusių metų balandį, tačiau jos negalima taikyti anksčiau pradėtiems tyrimams. Pagal šiuo metu galiojančias GCA teises Tesco grėstų bauda iki 350 mln. GBP. Dabar įmonei suteiktas keturių savaičių terminas pasakyti, kaip ji planuoja įgyvendinti rekomendacijas.

Tesco nepaneigė tyrimo rezultatų ir įsipareigojo peržiūrėti atsiskaitymo terminus su visais daugiau kaip 3000 tiekėjų bei jau numatė įdiegti reikšmingų iniciatyvų, kurios pagerins sąskaitų apmokėjimo sąlygas tiekėjams.

Įmonės generalinis direktorius Dave Lewis viešai atsiprašė dėl susiklosčiusios praktikos ir atkreipė dėmesį, jog situacija jau yra pasikeitusi ir sąmoningas vėlavimas yra praeitis.

Tikslesnė sąskaita – greitesnis apmokėjimas

DEBIFO teikiama sąskaitų finansavimo paslauga

Efektyvus apyvartinių lėšų valdymas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo verslo rodiklių. Nuo laiku gautų apmokėjimų priklauso galimybė laiku įvykdyti kitus įmonės įsipareigojimus, o tai lemia verslo sėkmę. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms ypač svarbu nepritrūkti apyvartinių lėšų ir kuo greičiau gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ar parduotas prekes.

Tiesiog išsiųsti sąskaitą faktūrą klientui ir laukti apmokėjimo – ne pats geriausias pasirinkimas. Štai keletas patarimų, kurie padės sulaukti apmokėjimo greičiau, o kartu išlaikyti dalykinį ir profesionalų bendravimo stilių.

Sukonkretinkite apmokėjimo sąlygas

Rengdami sąskaitas faktūras venkite daugiažodžiavimo ir vartokite konkrečius, nedviprasmiškus terminus. Pvz., vietoj sąlygos „Apmokėti per 15 dienų nuo sąskaitos gavimo” nurodykite konkrečią datą, iki kurios sąskaita turi būti apmokėta – „Apmokėti iki 2016 m. kovo 15 d.”. Pirmoji formuluotė gali būti neaiškiai traktuojama, nes „nuo gavimo“ gali būti interpretuojama kaip nuo tada, kai sąskaita buvo perskaityta. Antroji formuluotė nepalieka laisvės interpretacijoms, be to, sąskaitos gavėjui patogu pasižymėti kalendoriuje nurodytą terminą ir nepraleisti apmokėjimo.

Delspinigiai

Jūs galite paskatinti klientus greičiau apmokėti sąskaitas, taikydami delspinigius pavėluotam apmokėjimui. Jei sąskaita neapmokama laiku, galite skaičiuoti procentinio dydžio mokestį nuo sąskaitos sumos, arba konkrečios sumos mokestį už kiekvieną pradelstą dieną.

Jei taikysite delspinigius, nepamirškite apie juos parašyti ir paslaugų teikimo ar prekių pardavimo sutartyje, ir be abejo, nurodykite juos išrašomoje sąskaitoje faktūroje.

Priminimas

Jei suteikėte klientui penkiolikos dienų sąskaitos apmokėjimo terminą, būtinai mandagiai jam priminkite apie artėjantį terminą septintąją bei keturioliktąją dieną. Tai bus pagalba ne tik užimtiems klientams, tačiau ir Jums patiems, kadangi galėsite tiksliau planuoti savo gautinas pajamas bei nepamiršite pritaikyti delspinigių, jei mokėjimo terminas buvo praleistas.

Rašydami sąskaitas išlaikykite mandagų ir profesionalų toną bei pridurkite „Dėkojame už bendradarbiavimą!” arba „Maloniai prašome apmokėti sąskaitą iki nurodytos datos“.

Greitesnio apmokėjimo skatinimas

Siekdami greičiau gauti apmokėjimą po sąskaitos išrašymo, galite paskatinti klientą atlikti apmokėjimą anksčiau nei numatytas terminas, suteikdami jam papildomą nuolaidą. Jei sąskaitoje numatote 15-os dienų apmokėjimo terminą, galite nurodyti, jog apmokėjus sąskaitą per penkias dienas, jai taikoma papildoma 1-3 procentų nuolaida arba suteikiama nuolaida kitam pirkimui. Tai paskatins neatidėlioti apmokėjimų, o atlikti juos kuo greičiau ir pasinaudoti Jūsų suteiktomis nuolaidomis.

Alternatyva papildomai nuolaidai – sąskaitų finansavimas. DEBIFO teikiama finansavimo paslauga padeda smulkiam ir vidutiniam verslui išnaudoti užšaldytą apyvartinį kapitalą verslo plėtrai ir leidžia sutrumpinti klientų apmokėjimo terminus nuo 90 dienų iki savaitės.

Šie keli aspektai padės Jums sukurti sąskaitų išrašymo sistemą, kurios klientai negalės ignoruoti ir kuri sumažins pradelstų apmokėjimų tikimybę.