Alternatyvus finansavimas Jūsų verslo plėtrai

alternatyvus finansavimas, verslo paskolaAr Jums baisu net pagalvoti apie verslo paskolą iš banko? Nusiraminkite, alternatyvus smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas gali Jums padėti.

Tradicinės banko verslo paskolos dažnai gąsdina smulkaus verslo savininkus. Bankai ir kredito unijos reikalauja paskolos užstato ar asmeninio laidavimo, detaliai vertina įmonės veiklos istorinius duomenis, nustato įvairius verslo paskolos panaudojimo apribojimus. Tačiau neseniai veiklą pradėjusios įmonės neturi kelerių metų solidžios istorijos, nekilnojamojo turto ar pakankamai kapitalo užstatui. Taigi galimybės gauti banko paskolą yra gana menkos.

Čia Jums padėti gali alternatyvus verslo finansavimas. Alternatyvūs finansavimo teikėjai nereikalaus užstato ir suteiks reikalingas lėšas smulkiam verslui daug lengviau ir greičiau.

Kodėl alternatyvus finansavimas yra naudingas Jūsų verslo plėtrai

  1. Lankstumas

Alternatyvaus finansavimo teikėjai lanksčiai žiūri į verslo paskolų terminus, palūkanų normas, įmokų mokėjimo sąlygas. Jie teikia ir trumpalaikes, ir ilgalaikes veslo paskolas, o atsiskaitymo būdai taip pat įvairūs – palūkanų mokėjimai netgi gali būti susieti su Jūsų pardavimais. Galite išbandyti sąskaitų finansavimo paslaugą, kai paskola Jums bus suteikta pateikus klientams išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Tai didžiulis skirtumas lyginant su tuo kiekiu dokumentų, kuriuos reikia pateikti bankui ir su banko paskolų suteikimo svarstymo procedūromis.

Rinkdamiesi alternatyvų finansavimą visada atidžiai susipažinkite su verslo paskolos teikimo sąlygomis. Žemos palūkanos ne visada garantuos pigiausią verslo paskolą – kaina dažniausiai būna paslėpta sutarties administravimo mokesčiuose, paskolos grąžinimo apribojimuose, baudose nesilaikant sutarties sąlygų ar keičiant sutarties sąlygas.

  1. Verslo paskolos suteikimas internetu

Gyvename informacinėje visuomenėje, tačiau norėdami gauti banko paskolą, neišvengsite daugybės dokumentų pildymo ir turėsite pateikti jų popierines versijas. Jei vis dėlto mėgstate reikalus sutvarkyti neišeidami iš biuro, alternatyvus finansavimas kaip tik Jums.

Norint pasinaudoti faktoringo, sąskaitų finansavimo paslaugomis ar gauti verslo paskolą ne iš banko, dažnai užtenka tiesiog užpildyti anketą interneto svetainėje, pabendrauti su verslo paskolų vadybininku ir pateikti likusius prašomus dokumentus.

  1. Operatyvumas

Tradiciniai bankai ir kredito unijos gali užtrukti kelias savaites svarstydami ar suteikti Jums verslo paskolą, ar ne. Tuo tarpu alternatyvaus finansavimo įmonės priima sprendimus labai greitai – jos yra linkusios prisiimti daugiau rizikos, yra mažiau apribotos centrinių bankų ir naudojasi naujausiomis technologijomis, kurios per kelias minutes gali įvertinti šimtus rodiklių ir pateikti sprendimą – suteikti paskolą, ar ne. Taigi pasinaudoję alternatyvaus finansavimo paslaugomis pinigus sąskaitoje jau galite turėti kitą dieną.

9 būdai sumažinti sąskaitų mokėjimo vėlavimus

sąskaitų apmokėjimas

Vėluojantys sąskaitų apmokėjimai yra didžiulė problema verslui. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms tai ypač aktualu dėl mažesnių finansinių rezervų. Daugelis verslininkų pripažįsta, jog dėl klientų nemokumo įmonė gali atsidurti ir ties bankroto riba.

Tačiau sėkmingi verslininkai žino ne vieną strategiją kaip to išvengti. Štai devyni patarimai, kurie sumažins sąskaitų neapmokėjimo riziką Jūsų verslui.

  1. Imkitės veiksmų iš anksto

Pradėkite veikti, kol problema dar neatsirado. Jūsų klientai turi aiškiai žinoti ir suprasti visas sąskaitų apmokėjimo sąlygas. Išaiškinkite jas sutartyje, o taip pat aptarkite ir susitikimų metu. Patikrinkite klientų mokumą, prieš pradėdami vykdyti stambius užsakymus. Užtikrinkite sklandžią sąskaitų sistemą – išrašykite ir išsiųskite klientams sąskaitas kuo operatyviau, pasirūpinkite, kad sąskaitose būtų visi būtini rekvizitai, priminkite klientams apie artėjančius sąskaitų apmokėjimo terminus.

 

  1. Kontaktinio asmens svarba

Ypač išrašant sąskaitą naujam klientui, svarbu sužinoti, kas yra kontaktinis asmuo, atsakingas už sąskaitos apmokėjimą. Turėdami šio asmens kontaktus, visada galėsite laiku priminti apie sąskaitos apmokėjimo terminą. Taip pat visada galėsite pasidomėti, ar klientas planuoja laiku apmokėti sąskaitą bei sužinoti vėlavimo aplinkybes.

  1. Būkite mandagūs

Galbūt patarimas skamba juokingai, tačiau mandagumo vertės versle tikrai nepervertinsite. JAV apskaitos kompanijos FreshBooks tyrimo duomenys parodė, kad tokių žodžių kaip „Ačiū“ ir „Prašome“ naudojimas susirašinėjime dėl sąskaitų apmokėjimo padidina savalaikių apmokėjimų skaičių daugiau nei 5 proc.

  1. Automatizuokite procesus

Šiuolaikinės technologijos leidžia automatizuoti daugybę verslo procesų. Naudodami verslo programas sąskaitų išrašymui galite sumažinti klaidų tikimybę dėl žmogiškojo faktoriaus. Be to, naudojantis jomis bus kur kas lengviau sekti sąskaitų apmokėjimo terminus ir administruoti gautus mokėjimus.

  1. Išplėskite apmokėjimo būdų asortimentą

Neapsunkinkite sąskaitų apmokėjimo klientams. Sudarykite galimybę atsiskaityti banko pavedimu, tiesioginio debeto būdu, kredito kortelėmis ar per kitas mokėjimo sistemą. Kuo daugiau variantų pateiksite, tuo mažiau priežasčių klientams bus atidėlioti apmokėjimus.

  1. Numatykite nuobaudas už vėlavimą apmokėti sąskaitas

Kai kurie smulkaus ir vidutinio verslo įmonių savininkai nedrįsta numatyti baudų ar delspinigių už vėluojantį sąskaitų apmokėjimą bijodami sugadinti santykius su klientais. Tačiau jeigu vėluojantys mokėjimai kelia realią grėsmę Jūsų verslui, Jūs neturite kitos išeities kaip perkelti skolos išieškojimo sąnaudas klientui. Geriausia suėjus mokėjimo terminui priminti, kad jei sąskaita nebus apmokėta, Jūs būsite priversti skaičiuoti delspinigius, o apmokėjus sąskaitą iš karto po šio priminimo, jokios nuobaudos nebus taikomos. Tai padės išlaikyti draugiškus santykius, o kartu ir išvengti apmokėjimų vėlavimo rizikos.

  1. Suteikite ankstyvo sąskaitos apmokėjimo nuolaidą

Jei Jūsų įmonei labai svarbu kuo greičiau gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, galite numatyti nuolaidą, jei sąskaita bus apmokėta anksčiau nei numatytas terminas (pvz. 5 proc. nuolaida apmokėjus sąskaitą per 15, o ne per 60 dienų). Tokia nuolaida iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti gana didelė, tačiau jeigu anksčiau gauti pinigai leis verslui uždirbti daugiau, pritaikyti nuolaidą tikrai verta.

  1. Pasinaudokite sąskaitų finansavimu ar faktoringu

Jei vėluojantys apmokėjimai rimtai sutrikdo pinigų srautus ir Jums ima trūkti grynųjų apyvartinių lėšų, verta pagalvoti apie sąskaitų finansavimo arba faktoringo paslaugas. Pasinaudoję šiomis paslaugomis, pinigus už neapmokėtą sąskaitą galite gauti per 2-3 dienas, o vėluojantį klientą administruos faktoringo ar sąskaitų finansavimo įmonė. Ir nors šios paslaugos turi savo kainą, jos gali Jus išgelbėti esant lėšų trūkumui.

  1. Pasistenkite išieškoti skolą

Jei visos priemonės neveikia, būkite pasiruošę skolą išieškoti teismo keliu. Pasinaudokite skolų išieškojimo įmonės paslaugomis, arba turėkite savo advokatą kuris tuo pasirūpins. Toks poelgis gali sugadinti santykius su klientu, bet jei neapmokėtų sąskaitų sumos Jums yra reikšmingos, Jūs neturite kito varianto.

Smulkaus ir vidutinio verslo augimo paslaptys

SVV verslo augimas

Kiekviena, net mažiausia įmonė, turi ambicijų augti ir tapti pelninga korporacija. Verslo savininkai dažnai nepamatuotai skuba ir siekia padvigubinti apyvartą planuoja per metus. Daugumai SVV įmonių realus ir pastebimas verslo augimas susijęs su sėkmingu pardavimų apimčių augimu, išlaikant pelningumą. Tačiau yra ne visai taip. Daugeliu atvejų verslo augimas tai nėra tik nuolat didėjantys pardavimai. SVV augimas susijęs ir su darbuotojų skaičiaus augimu, infrastruktūros plėtra ir pakankamais finansiniais ištekliais. Visi šie elementai būtini, kad įmonė galėtų pereiti į kitą plėtros etapą.

Įmonės personalo politika

Siekiant smulkaus ir vidutinio verslo įmonių (SVV) augimo, viena iš esminių sąlygų yra turėti tinkamus darbuotojus ir gebėjimus efektyviai organizuoti jų darbą. Priimdami darbuotojus ir juos apmokydami Jūs kuriate labai reikšmingą įmonės dalį – tai ir misija, ir vertybės, vizija, tikslai ir metodai. Kai kurie vadovai orientuojasi į tinkamų darbuotojų atranką, kiti didesnę reikšmę teikia priimtų darbuotojų apmokymui ir naujų įgūdžių formavimui.

Tiesa yra ta, kad abu šie dalykai yra labai svarbūs, o taip pat svarbu, kad tiek įdarbinimo, tiek darbuotojų mokymo procesai būtų prižiūrimi. Tačiau nemaža dalis SVV įmonių net neturi pilnu etatu dirbančio žmogaus, atsakingo už žmogiškuosius išteklius. Taigi, planuodami savo įmonės augimą ir plėtrą įvertinkite tai, kad žmogiškųjų išteklių srityje dirbantis specialistas bus tiesiog būtinas, arba įmonės vadovui reikės skirti nemažą laiko dalį šiai funkcijai atlikti.

Techninės infrastruktūros kliūtys

Kitas didelis augimo barjeras yra poreikis išplėsti infrastruktūrą – tiek technologijas, reikalingas didesnėms gamybos apimtims, tiek patalpas, reikalingas didesniam darbuotojų skaičiui, tiek ir programinę įrangą, galinčią apdoroti didesnes verslo apimtis. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į didėjančius saugomų duomenų kiekius. Čia SVV įmonėms didelę svarbą įgyja galimybė pasinaudoti virtualiais serveriais – debesų kompiuterija. Tokiu būdu galima talpinti didžiulius duomenų kiekius ir nebereikia nuolat prognozuoti, kiek ir kokios programinės įrangos įmonei paaugus reikės, kiek kainuos jos įsigijimas ir palaikymas.

Įmonės finansinė būklė

Siekiant įmonės augimo, svarbi sąlyga yra įmonės finansinis pajėgumas finansuoti kartu augančias ir įmonės išlaidas. Apyvartinio kapitalo ar grynųjų pinigų trūkumas gali būti esminė kliūtis, užkirsianti kelią verslo augimui. Daug SVV įmonių taip ir nepasiekia augimo stadijos, nes joms tiesiog trūksta finansavimo. Dauguma smulkių ir vidutinių įmonių turi neigiamą apyvartinį kapitalą, tad augant pardavimams reikės vis didesnio lėšų kiekio, kuris bus užšaldomas iki pilno pirkėjo atsiskaitymo. Banko paskolos šiai problemai spręsti dažnai būna netinkamas variantas – paskolos gavimo procesas ilgas ir lėtas, o jaunoms, nors ir turinčioms spartaus augimo potencialą, tačiau neturinčioms solidžios patirties įmonėms, bankai dažnai paskolų nesuteikia.

Todėl dauguma SVV įmonių, planuojančių spartų augimą, stengiasi atidėti kuo daugiau grynųjų pinigų, o taip pat griežtai kontroliuoti atsiskaitymų procesą – vėluojant apmokėjimams aktyviai naudotis papildomomis investicijomis, sąskaitos kreditu ar alternatyviu finansavimu. Sąskaitų finansavimas arba faktoringas ypač tinka tada, kai įmonė turi daug neapmokėtų klientų sąskaitų, o augant verslui apyvartinio kapitalo reikia čia ir dabar. Pasinaudodami šia paslauga įmonių savininkai gali be jokių paslėptų mokesčių ir ilgalaikių įsipareigojimų greitai gauti pinigus į įmonės sąskaitą ir visa tai padaryti tiesiog internetu net neišeinant iš biuro.

 

Didžiausi smulkaus ir vidutinio verslo finansiniai iššūkiai

svv finansiniai iššūkiaiGyvename nuolat kintančiame pasaulyje, kuriame vienas neapibrėžtas laikotarpis keičia kitą. Permainos tiek politikoje, tiek ekonomikoje, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje daro įtaką ir smulkiam ir vidutiniam verslui (toliau – SVV), o pastovus ir nuolatinis ekonomikos ir verslo įmonių augimas tėra įsivaizduojamas miražas.

Nepaisant to, SVV įmonių skaičius Lietuvoje kasmet didėja, per metus įsteigiama po kelis tūkstančius naujų SVV subjektų. Ir visos šios smulkios įmonės be abejo galvoja apie sėkmingą verslą, apie nuolatinį vystymąsi, pajamų ir pelno augimą. Taigi joms reikėtų įvertinti, kokie pagrindiniai finansiniai iššūkiai laukia kelyje į sėkmę.

Vis vėluojantys atsiskaitymai

Vėluojantys apmokėjimai lieka didžiausią susirūpinimą SVV įmonių vadovams keliančia problema. Didesnės bendrovės dažnai pasinaudodamos savo svoriu išsireikalauja iš SVV įmonių ilgesnius atidėjimo terminus, lankstesnes atsiskaitymo sąlygas. Jei SVV įmonės neužsiima griežtos pozicijos atsiskaitymų klausimu ir nevykdo nuolatinės kontrolės, vėluojančių atsiskaitymų poveikis gryniesiems pinigų srautams gali būti itin neigiamas.

Stabilaus pinigų srauto palaikymas

Pinigų srautų subalansavimas yra didelis iššūkis SVV įmonėms, ypač toms, kurios planuoja augimą. Pinigų srautai ir pakankamas apyvartinis kapitalas yra kritinės sritys įmonėms, turinčioms spartaus augimo planą arba tiesiog siekiančioms aplenkti savo konkurentus.

Augimas reikalauja pastovaus grynųjų pinigų srauto, o kaip jau buvo minėta, dėl vėliuojančių apmokėjimų, šis srautas dažnai būna nestabilus. Net geriausiais laikais SVV įmonės turi būti pasirengusios kovoti su pinigų srautų trikdžiais, tam kad išgyventų ir klestėtų. Todėl pinigų srautų stebėjimas ir planavimas yra svarbi užduotis SVV įmonėms, siekiančioms savo planų įgyvendinimo.

Finansinių gebėjimų trūkumas

Suvaldyti įmonės finansų krizę – ar tiesiog kasdienius finansus – gali būti tikrai didelis iššūkis SVV įmonei. Smulkių ir vidutinių įmonių finansų vadovams dažnai trūksta specialiųjų mokymų, įgūdžių ir patirties, būtinų tinkamai valdyti įmonės finansus. Dažnai SVV įmonėse įmonės finansų direktoriaus statusas priskirtas įmonės direktoriui.

Tik nedidelė dalis SVV įmonių gali pasigirti turinčios verslo planą, finansų valdymo planą bei tinkamai apmokytus finansininkus. Didžioji dalis įmonių dirba be šių elementų arba turi vieną ar du iš jų. Vis dėlto apklausų duomenys rodo, kad įmonės, turinčios verslo planą bei pakankamus finansinius gebėjimus, pasiekia kur kas spartesnį augimą nei dirbančios be jų.

Finansavimo paieškos

Kitas svarbus iššūkis, be pinigų srautų palaikymo ir finansų valdymo, yra finansavimo radimas. Didelė dalis SVV įmonių negali pereiti į augimo stadiją, nes joms tiesiog trūksta finansavimo, o galimybės pasinaudoti finansiniais ištekliais ir fondais yra labai apribotos. Gauti banko paskolą SVV įmonei yra gana sunku ir sudėtinga dėl bankų keliamų reikalavimų. Vienintelis kelias pasiskolinti SVV įmonės savininkui dažnai lieka draugai ir giminaičiai.

Vis dėlto gera žinia SVV įmonėms yra tai, kad jos gali laisvai pasinaudoti alternatyviomis finansavimo priemonėmis, pvz. sąskaitų finansavimu, ir išventi pinigų srautų sutrikimo greitai finansavus neapmokėtas sąskaitas įmonėse, kurios teikia alternatyvaus finansavimo paslaugas. Šios finansavimo paslaugos užpildo tuštumą tarp SVV įmonių finansų poreikio ir tradicinių skolintojų, taigi didelei daliai SVV subjektų padeda įveikti iškilusius finansinius sunkumus.

Verslo partneriai ir jungtinės veiklos sutartis

jungtinė veikla ir partneriaiJei planuojate kurti verslą kartu su partneriais, turite būti pasiruošę dalintis jo pelnu ir sėkme. Tačiau kaip geriausiai tai padaryti, jei vienas partneris verslui skiria kur kas daugiau laiko, jėgų ir asmeninių investicijų negu kitas? Šiame verslo partnerystes apžvelgiančiame straipsnyje sužinokite, ką turite žinoti prieš pradėdami kurti bendro verslo strategiją.

Formali verslo struktūra

Prieš priimdami bet kokį sprendimą pelno dalijimosi klausimu, pirmiausia pakalbėkite su teisininkais ir suraskite geriausią būdą savo verslo struktūrai įforminti. Paprasčiausia pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, ir joje detalizuoti visas svarbiausias verslo valdymo sąlygas.

Kol viskas klostosi gerai ir Jūs sutariate su savo verslo partneriais, galite dalintis pelną kaip norite. Tačiau kas bus tada, kai jūsų nuomonės išsiskirs? Dažnai galimybė versle dalyvauti lygiomis teisėmis (t.y. 50 proc. ir 50 proc.) atrodo labai patraukliai, tačiau tai vienas prasčiausių būdų valdyti bendrą verslą. Tokiu atveju kiekvienam sprendimui turėsite būtinai gauti partnerio pritarimą. Jei nesutarsite su savo partneriu bet kokiu klausimu, negalėsite priimti sprendimų ir verslas ims strigti. Proporcija 51 proc. ir 49 proc. suteikia vienam partneriui sprendimo teisę, todėl vertinant sprendimų priėmimo požiūriu yra kur kas efektyvesnė ir racionalesnė.

Jei iš anksto žinote, kad partneris vaidins tik nežymų vaidmenį pajamų generavimo procese, apsvarstykite galimybę pritraukti jį prie projekto kaip ekspertą ar specialistą ir mokėti jam atlyginimą. Arba galima mokėti atsižvelgiant į dalyvavimą tam tikrose veiklose ar projektuose, tačiau bet kuriuo atveju geriausia tai aptarti sutartyje.

Jungtinės veiklos (partnerystės sutartis)

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis – tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti siekdami bendrų tikslų. Tokia sutartis turi būti sudaroma prieš pradedant vykdyti bet kokias veiklas bei prieš pradedant dalintis pelną. Nors tokia sutartis nėra privaloma, ji apsaugos Jus nuo nesusipratimų ir nesutarimų su verslo partneriu.

Pagrindiniai dalykai, kurie turi būti aptarti sutartyje:

Pelno dalinimas – tai turi apimti tiek pelno, tiek nuostolių paskirstymą tarp partnerių. Sutartyje turi būti aptarta, kas ir kada gauna tam tikrą dalį pelno bei kaip dengia nuostolius.

Partnerių įnašai – visi įnašai į bendrą verslą, nesvarbu, ar jie bus padaryti sumokant pinigus, ar suteikiant teisę naudotis turtu, turi būti dokumentuoti.

Verslo sprendimų priėmimas – kokios partnerių teisės sprendimų priėmimo procese? Kas už ką atsakingas? Kaip bus tvarkomas verslas, kai partnerystė baigsis? Tai svarbūs klausimai, kuriuos būtina aptarti iš anksto.

Kas ką daro? – aiškiai apibrėžkite, kas už kokias veiklas atsakingas. Pvz. kas užsiima viešaisiais ryšiais, kas samdo darbuotojus, kas bendrauja su tiekėjais ir t.t.

Jungtinės veiklos (partnerystės sutartis) partnerius įpareigoja:

  • Padaryti įnašus į bendrą veiklą (partnerio įnašu pripažįstama visa, kuo jis prisideda prie bendros veiklos: pinigai, kitas turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija).
  • Dalyvauti, vykdant bendrą veiklą, siekiant bendro tikslo (dalyvavimas tvarkant bendrus reikalus, bendrų išlaidų ir nuostolių prisiėmimas).
  • Būti lojaliu (kiekvienas partneris veikia ne savo naudai, o siekdamas bendro tikslo).

 

Pagrindinės partnerių teisės po sutarties pasirašymo:

  • Teisė dalyvauti bendrų reikalų tvarkyme.
  • Teisė į informaciją (kiekvienas partneris turi teisę susipažinti su veiklos vykdymo dokumentais).
  • Teisės, susijusios su partnerių bendrąja nuosavybe ir/ar bendru turtu (partnerio teisė į pelno dalį, teisė į bendrosios dalinės nuosavybės dalį).

Esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei.

Taigi siekdami darnios ir ilgalaikės partnerystės, nesuklysite pradžioje pasirašę partnerystės sutartį. O rengdami sutartį, pasikonsultuokite su teisininkais bei finansininkais, jų patarimai gali sutaupyti Jums nemažai pinigų bei padėti išvengti įvairių nesklandumų ateityje.

„Metų paslaugos 2016“ konkurse metų finansine paslauga pripažinta DEBIFO sąskaitų finansavimo paslauga

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) rengia „Metų paslaugos“ konkursą siekdama paskatinti Lietuvos verslą kurti inovatyvias, konkurencingas ir aukštos pridėtinės vertės paslaugas. Autoritetinga komisija „Metų paslaugos“ dalyvius vertino pagal sėkmingą paslaugos poreikio identifikavimą, pritaikymą rinkai, paslaugos unikalumą, konkurencinius pranašumus, klientų pasitenkinimo rodiklius ir kitus aspektus.

„2015 m. gegužės mėn. DEBIFO rinkai pristatė naują sąskaitų finansavimo paslaugą – galimybę verslui parduoti išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir taip greičiau gauti dėl ilgų atsiskaitymo terminų įšaldytas lėšas. Ši paslauga suteikia smulkioms ir vidutinėms įmonėms alternatyvų, iki šiol buvusį praktiškai neprieinamą verslo finansavimo šaltinį. DEBIFO sąskaitų finansavimo paslaugą per pirmus veiklos metus išbandė nemažai smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių ir buvo finansuota sąskaitų, kurių bendra vertė viršijo 6 mln. EUR“ – sako DEBIFO vadovas Justas Šaltinis.

„Tik pradėję vykdyti veiklą, nesitikėjome, kad DEBIFO sąskaitų finansavimo paslauga taip stipriai padės smulkioms ar vidutinėms įmonėms augti – kai kurių įmonių apyvarta per trumpą laiką išaugo net kelis kartus. Tikiu, kad mūsų paslaugos pripažinimas Metų finansine paslauga padės atrasti mūsų siūlomus privalumus didesniam smulkiųjų ir vidutinių įmonių ratui.“

LVK rengiamame metų paslaugos konkurse gali dalyvauti visos Lietuvoje veiklą vykdančios įmonės. Dalyviai paraiškas teikė net 12 kategorijų pagal pagrindinius paslaugų sektorius: energetikos, IT, finansų, transporto ir logistikos, mažmeninės prekybos, medicinos, teisės, švietimo ir mokymo, turizmo, reklamos ir ryšių su visuomene.

Dalyvių paraiškas vertino komisija, sudaryta iš šalies nuomonės lyderių, sėkmingų verslininkų, visuomenės veikėjų:  UAB Biotechpharma vadovas prof. Vladas Algirdas Bumelis, AB Swedbank Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė, vienas ryškiausių Lietuvos veikėjų – architektas Algirdas Kaušpėdas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė, DELFI verslo naujienų redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, UBER operacijų ir logistikos vadovas Lietuvoje Vytautas Černiauskas.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) yra didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija. LVK yra Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce – ICC) oficialus atstovas Lietuvoje ir dalyvauja Pasaulio rūmų federacijos (World Chamber Federation) veikloje. Per visą narių tinklą Konfederacija vienija daugiau nei 3500 Lietuvos įmonių, jos nariai sukuria virš 25 proc. Lietuvos BVP.

Verslo sezoniškumas – kaip vystyti verslą esant sezoniniams ciklams

Verslo sezoniškumas, ciklai

Verslo sezoniškumas ar sezoniniai verslo ciklai gali būti pražūtingi smulkaus ir vidutinio verslo įmonei, ypač jei verslas orientuotas į vieną produktą ar paslaugą.

Nesvarbu ar jūsų verslas orientuotas į trumpus šventinius laikotarpius (šv. Velykos ar šv. Valentino diena), ar į ilgesnius verslo sezoninius tarpsnius kaip vasara ar šv. Kalėdų metas, verslo ciklų supratimas ir pasiruošimas jiems leis Jums išgyventi kritinius momentus, tiek tuos, kai Jūsų veikla pasiekia piką, tiek tuos, kai pardavimai sumažėja ar jų visai nebūna.

Verslo sezoniškumas veikia kiekvieną verslą skirtingai. Lapkritis, gruodis – prieššventinis laikotarpis įtemptas daugumai prekybininkų, tačiau jei jūsų verslas yra sodininkystė – šis laikotarpis jums tik pasiruošimas vasaros sezonui.

Sėkite sėkmės sėklas planuodami veiklą 

Jei Jūsų įmonei įtaką daro verslo sezoniškumas, vertinkite tai kaip privalumą – pardavimų sumažėjimo laikotarpis puiki galimybė tinkamai pasiruošti pirkėjų antplūdžiui. Svarbu tik tinkamai planuoti veiklas ir išvengti netikėtumų.

Remdamiesi praėjusių metų duomenimis, galite suplanuoti kito laikotarpio pajamas, išlaidas bei apyvartinio kapitalo poreikį. Planuodami atsižvelkite ir į ekonomikos bei darbo rinkos pokyčius. Turėdami planą žinosite ką ir kada reikia daryti, kurias sritis patobulinti, išvengsite netikėtumų (kaip apyvartinio kapitalo, finansavimo ar personalo trūkumas piko metu).

Negailėkite jėgų, kol šviečia saulė

Jūsų prioritetas turi būti galimybė dirbti pilnu pajėgumu ir patenkinti visą vartotojų paklausą tada, kai pardavimų apimtys padidėja. Šiuo laikotarpiu svarbu turėti pakankamai darbuotojų ir jie turi būti paruošti intensyviam periodui. Taigi, renkite personalą iš anksto.

Techniniai įrenginiai ar inventorius taip pat turi būti paruošti atlaikyti didelį klientų srautų.

Turėkite suplanuotą marketingo biudžetą, naudokite lėšas pastoviam santykių su klientais palaikymui.

Išlikite aktyvūs esant paklausos sumažėjimui

Sumanus verslininkas neuždaro savo parduotuvės durų tik todėl, kad pirkėjų srautas sumažėja. Palaikykite ryšius su klientais net jei pardavimų apimtys sumažėjo – organizuokite renginius, pristatymus, suteikite sezonines nuolaidas bei darykite išpardavimus (tai, beje, labai geras būdas išvalyti sandėlį). Užsiimkite veiklos pristatymu socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse.

Išnaudokite ramų periodą toms veikloms, kurioms piko metu neturite laiko – planavimui, finansų analizei, darbuotojų mokymui, naujų produktų kūrimui, naujų metodų ar technologijų pritaikymui.

Šiuo laikotarpiu taip pat verta paieškoti alternatyvių pajamų šaltinių. Galbūt galite užsiimti produktų aptarnavimo paslaugomis, arba pardavinėti kitus su Jūsų pagrindiniu verslu susijusius produktus. Pvz. viešbučiai išnaudoja laikotarpį, kurio metu sumažėja lankytojų skaičius, teikdami konferencijos salių nuomos paslaugas ir pan.

Subalansuokite pinigų srautus ištisus metus

Grynųjų pinigų srautų subalansavimas yra didelis iššūkis smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriam įtaką daro verslo sezoniškumas.

Piko metu svarbu sutaupyti pakankamai lėšų, kad būtų galima išsilaikyti nuosmukio periodu, kai pajamų bus nedaug. Šiuo laikotarpiu Jūs patirsite visas pastovias išlaidas (kaip patalpų nuoma, darbuotojų darbo užmokestis ir kt.), todėl reikia suformuoti pakankamus atidėjimus, kad galėtumėte padengti šias išlaidas net ir negaudami pajamų.

Verslo paskolos ar kreditai gali būti vienas iš būdų, finansuoti neaktyvaus laikotarpio veiklos išlaidoms, tačiau tai susiję su papildomomis išlaidomis.

Dažnai Jums taip reikalingi pinigai yra Jūsų versle, tačiau jie „užrakinti“ neapmokėtose sąskaitose. Šią problemą efektyviai galima išspręsti pasinaudojant sąskaitų finansavimu ar faktoringo paslaugomis, tad pasidomėkite šiomis galimybėmis prieš sudarydami verslo paskolos sutartį.

2016 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus Lietuvoje išaugo 5%

Lietuvos ekonomikai išlaikant stabilų augimo tempą, optimistinės nuotaikos atsispindi ir įmonių duomenų statistikoje – lyginant su 2015 m., per pirmąjį 2016 m. pusmetį mažų ir vidutinių įmonių skaičius išaugo 4,5 proc. Iš viso buvo įsteigtos 3395 įmonės. Populiariausia įmonių teisinė forma išlieka uždaroji akcinė bendrovė. Tokių įmonių buvo įsteigta 2652, ir jų skaičius išaugo 4,3 proc. Ženkliai padidėjo ir mažųjų bendrijų skaičius – per pusmetį jų įsteigta 1022, t.y. 46,4 proc. daugiau nei buvo 2015 m.

Tuo tarpu individualių įmonių skaičius sumažėjo 2,9 proc. – buvo likviduotos 293 įmonės. Tam įtakos galėjo turėti socialinio draudimo įmokų padidinimas individualių įmonių savininkams. Nustačius, kad valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokos turi būti mokamos kas mėnesį nuo minimalios mėnesinės algos dydžio net jei savininkas tokios sumos sau neišsimoka ir net jei tokių pajamų negauna, padidėjusi mokestinė našta galėjo lemti mažas pajamas gaunančių individualių įmonių veiklos nutraukimą. Individualių įmonių mažėjimą galėjo lemti ir tai, kad verslininkams vis mažiau priimtina yra neribota civilinė atsakomybė, kai nesėkmės atveju verslininkas rizikuoja ne tik įmonės, tačiau ir savo asmeniniu turtu.

Žemės ūkio bendrovių skaičius išaugo 7,1 proc. – padidėjo nuo 396 iki 424 įmonių.

Daugiausia naujų įmonių užsiima didmenine ir mažmenine prekyba (823 vnt. arba 3,4 proc. daugiau nei 2015 m.), profesine, moksline ir technine veikla (602 vnt., 7 proc. daugiau nei 2015 m.). Švietimo veikla užsiimančių įmonių skaičius išaugo 11,5 proc. (nuo 565 iki 630), o menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla – net 13,7 proc. (nuo 613 iki 697). 244 naujai įsteigtos įmonės vykdo administracinę ir aptarnavimo veiklą – jų skaičius išaugo 8,9 proc., o 225 naujos įmonės užsiima informacija ir ryšiais – tokių įmonių šiemet yra 8,4 proc. daugiau nei pernai. Apskritai įmonių skaičius didėjo visose veiklų srityse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, kur įmonių skaičius sumažėjo nuo 4 iki 3.

Ekonomikos veikla (EVRK 2) – 2016 m. pr. Įmonių skaičius Pokytis (vnt.) Pokytis (%)
Didmeninė ir mažmeninė prekyba 25034 823 3.4%
Profesinė; mokslinė ir techninė veikla 9254 602 7%
Statyba 7274 326 4.7%
Transportas ir saugojimas 7543 154 2.1%
Apdirbamoji gamyba 7523 148 2%
Nekilnojamojo turto operacijos 4468 265 6.3%
Administracinė ir aptarnavimo veikla 3000 244 8.9%
Informacija ir ryšiai 2890 225 8.4%
Elektros; dujų; garo tiekimas kondicionavimas 1040 32 3.2%
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 3397 103 3.1%
Žemės ūkis; miškininkystė ir žuvininkystė 2233 124 5.9%
Kita aptarnavimo veikla 1368 55 4.2%
Meninė; pramoginė ir poilsio veikla 697 84 13.7%
Žmonių sveikatos priežiūra 1850 91 5.2%
Švietimas 630 65 11.5%
Finansinė ir draudimo veikla 765 37 5.1%
Vandens tiekimas; atliekų tvarkymas 380 1 0.3%
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 123 17 16%
Viešasis valdymas ir gynyba 3 -1 -25%
Lietuvoje veikiančių įmonių skaičius 79472 3395 4.5%

2015 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičių ir statistiką galite rasti čia.

 

Verslo finansavimo šaltiniai 2016 m.

verslo finansavimo šaltiniai - sąskaitų finansavimas2016 m. vasario – kovo mėn. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, Finansų rinkų instituto ir advokatų kontoros „COBALT“ užsakymu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos didžiųjų įmonių vadovų požiūrį į verslo finansavimo šaltinius ir koks šių šaltinių žinomumas tarp verslininkų.

Tyrimo metu vykdant telefoninę apklausą buvo apklausti 220 įmonių vadovai. Įmonės buvo iš visų Lietuvos regionų, įvairių verslo sektorių, besiskiriančios darbuotojų skaičiumi bei apyvarta.

Bendros tendencijos dėl verslo finansavimo aiškios – daugiau nei 65 proc. apklaustųjų mano, kad jiems išorinio verslo finansavimo nereikia, tad jie net nesikreipia į finansines įstaigas. Verslo plėtrai naudojami vidiniai ištekliai. Išorinio verslo finansavimo reikėtų maždaug trečdaliui respondentų. Šis poreikis mažėja jau keletą metų iš eilės (2013 m. finansavimo reikėjo 40 proc. respondentų).

Mažas verslo paskolų poreikis susijęs su įmonių prognozuojama verslo plėtra. Įmonių vadovai verslo plėtros galimybes vertina atsargiai, didžioji dalis respondentų (41 proc.) mano, jog per artimiausius 12 mėnesių jų pajamos padidės mažiau nei 5 proc. Net 20 proc. atsakiusių teigė manantys, kad jų pajamos mažės, ir tokia pat dalis respondentų tikėjosi pajamų augimo 5-20 proc.

Populiariausiomis verslo finansavimo priemonėmis išlieka banko paskolos (jas esant poreikiui rinktųsi 70 proc. respondentų), lizingas (67 proc.), Europos Sąjungos parama bei kita valstybės pagalba (52 proc.). Tik 19 proc. apklaustųjų nurodė, jog esant poreikiui finansuoti savo verslą, naudotųsi faktoringo (sąskaitų finansavimo) paslaugomis. Daugumai įmonių vis dar užtenka savo lėšų verslo finansavimui ir dauguma jų nenori skolintis arba išorinis finansavimas joms yra neprieinamas.

Tyrimo metu buvo klausiama, ar įmonės žino apie rizikos kapitalo įmones Lietuvoje ir jų veiklą. Lyginant su 2015 m., šiais metais rizikos kapitalo fondų žinomumas išaugo 10 procentinių punktų – nuo 7 proc. iki 17 proc. Teigiama tendencija yra ta, jog nemažai respondentų rizikos kapitalą supranta jau ne tik kaip pinigus. Bendradarbiaudami su rizikos kapitalo fondais jie tikisi ir naujų naudingų ryšių, patikimų ir patyrusių investuotojų, kurie prisiimtų dalį verslo rizikos, tikisi naujų idėjų, verslo plėtros ir augančių pardavimų.

Priežastys, kodėl įmonės nesirinktų rizikos kapitalo įmonių – įvairios. Dauguma įmonių nurodė, kad nesirinktų rizikos fondų finansavimo, nes joms lengviau rasti kitokį verslo finansavimą. Taip pat verslininkai su niekuo nenori dalintis savo verslo sėkme ir rizika, jiems nepriimtinos rizikos kapitalo fondų sąlygos, bijo būti apgauti ar nesutarti su partneriais, trūksta patirties ir informacijos, neaiškios rizikos kapitalo fondų finansavimo procedūros.

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti koks yra gana naujo Lietuvoje sutelktinio finansavimo žinomumas. Deja tik 8 procentams Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų yra tekę girdėti apie sutelktinį finansavimą ir jie žino šios priemonės veikimo principus. Dar 19 proc. įmonių vadovų buvo apie tai girdėję, tačiau negalėjo išsamiau papasakoti kas tai yra. Ir net 73 proc. apklausos respondentų teigė, jog apie tokią verslo finansavimo priemonę nėra nieko girdėję.

Taigi naujos verslo finansavimo priemonės, tokios kaip rizikos kapitalas, sutelktinis finansavimas, faktoringas ar sąskaitų finansavimas vis dar nėra plačiai žinomos ir naudojamos, o tradicinė banko verslo paskola išlieka populiariausiu išorinio finansavimo šaltiniu.

Sąskaitų finansuotojas DEBIFO finansavo 3.6 mln. EUR sąskaitų

DEBIFO - sąskaitų finansavimasDidžiausias nebankinis sąskaitų finansuotojas DEBIFO per pirmuosius veiklos metus finansavo daugiau kaip 450 sąskaitų, kurių vertė viršijo 3.6 mln. EUR, taip padėdamas Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo klientams paspartinti gautinų sumų apyvartumą.

„Pradėję vystyti sąskaitų finansavimo paslaugą svarstėme, kad dauguma klientų bus jaunos įmonės, tačiau pirmųjų metų veiklos rezultatai rodo, kad sparčiai suteikiamas finansavimas naudingas ir ne vienerius metus veikiančioms įmonėms – daugiau nei pusę DEBIFO klientų sudaro įmonės veikiančios 5 ir daugiau metų. Džiaugiamės matydami, kad smulkaus ir vidutinio verslo susidomėjimas nebankiniu finansavimu Lietuvoje sparčiai auga ir vis daugiau verslininkų išbando šį greitą ir lankstų verslo finansavimo būdą“  – sako DEBIFO vadovas Justas Šaltinis.

DEBIFO finansuojamos sąskaitos vidutinė suma siekė 7400 EUR, o finansavimo terminas svyravo ties 50 dienų riba. Dauguma DEBIFO klientų gautas apyvartines lėšas panaudoja verslo plėtrai: didina pardavimo apimtis, įsigyja žaliavas ir atsargas palankesnėmis kainomis ar kitaip balansuoja įmonės pinigų srautus. Didžioji dalis klientų yra smulkios įmonės, kurių apyvarta nesiekia 1 mln. EUR.

2016 m. pradžioje DEBIFO prisijungė prie tarpusavio skolinimo platformos Mintos, kuri jungia daugiau nei 7000 investuotojų iš 40 šalių. Per 4 bendradarbiavimo mėnesius investuotojams pasiūlyta investuoti į 0.9 mln. EUR vertės sąskaitas, o investuotojų grąža iš pilnai apmokėtų sąskaitų viršijo 12%.

„Matydami neužpildytą smulkaus verslo finansavimo nišą, antraisiais veiklos metais planuojame padvigubinti finansavimo apimtis, pristatyti naujų paslaugų Lietuvos rinkai ir pritraukti papildomų investicijų į sparčiai augantį sąskaitų portfelį“ – sako DEBIFO vadovas Justas Šaltinis.