Mokėjimo kortelių priėmimas gali tapti patrauklus ir smulkiam verslui

mokejimo kortele - debifoLietuvoje smulkus verslas vis dar vengia mokėjimo kortelių ir klientams suteikia galimybę atsiskaityti tik grynaisiais pinigais. Neturėdami apčiuopiamų derybinių svertų tariantis su bankais dėl atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugų, smulkieji verslininkai yra priversti arba susitaikyti su dideliais operacijų įkainiais ir mėnesiniais administravimo mokesčiais, priversti arba apskritai atsisakyti priimti mokėjimo korteles. Vis dėlto, artimiausiu metu smulkieji verslininkai, norintys klientams pasiūlyti atsiskaitymo kortele būdą, gali sulaukti gerų žinių – palankesnes mokėjimo kortelių priėmimo sąlygas numato ES reglamentas.

Nuo 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas nustato maksimalų tarpbankinį mokestį debeto ir kredito kortelėmis, kuris negalės viršyti 0.2% ir 0.3% nuo pirkinio sumos. 2011 m. Lietuvoje atliktas Lietuvos banko tyrimas nustatė, kad vidutinis tarpbankinis mokestis už operaciją debeto kortele siekė 0.94%, kredito kortele – 1.07%, o prekybininkai vidutiniškai sumokėjo 1.44% nuo operacijos vertės. Naujasis reglamentas numato galimybę užsienio operatoriams teikti paslaugas Lietuvoje ir taip didinti konkurenciją vietiniams tiekėjams, bei pagerinti paslaugos sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Lietuvos banko skaičiavimais, nustatytas maksimalus tarpbankinis mokestis padės smulkiam ir vidutiniam verslui sutaupyti iki 18 mln. EUR.

Kaip gauti verslo paskolą? Patarimai smulkiam ir vidutiniam verslui

verslo paskola ir finansavimas DEBIFO

Jei apsisprendėte finansuoti verslo augimą iš išorinių šaltinių, neišvengiamai susidursite su daugybe klausimų: kaip gauti paskolą geriausiomis sąlygomis, kuri kredito įstaiga gali suteikti reikiamą paskolą, kokios paskolos sumos prašyti ir kokia yra finansavimo kaina? Šiuos klausimus paprasčiau atsakyti didelėms, ilgą laikotarpį veikiančioms ir reguliariai išorinį finansavimą naudojančioms įmonėms. Tačiau smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje vis dar aktyviai naudoja akcininkų kapitalą verslo vystymui, turi mažiau patirties ir informacijos apie išorinio finansavimo galimybes. DEBIFO komanda siekia sumažinti šią informacijos asimetriją tarp smulkaus ir vidutinio verslo ir didžiųjų įmonių. Taigi pateikiame kelis patarimus kaip gauti verslo paskolą:

2015 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičius Lietuvoje išaugo 12%

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių skaičius 2015 m. pradžioje išaugo 12% iki 76 077 įmonių. Per metus Lietuvoje veikiančių įmonių padidėjo 8134.  Naujų įmonių kūrimąsi skatina auganti šalies ekonomika, didėjantis vartotojų pasitikėjimas, gerėjančios verslo nuotaikos ir supaprastintos įmonės įregistravimo procedūros. Dauguma mažų ir vidutinių įmonių 2015 m. tikisi padidinti pardavimo pajamas, išauginti eksporto dalį pardavimų struktūroje, pritaikyti inovacijas versle ir įgyvendinti investicinius projektus.

Daugiausia veikiančių įmonių padidėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (+2087 įmonės; +9%), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (+1134 įmonės; +15%), statybos (+859 įmonės; +14%), transporto ir saugojimo (+735 įmonės; +11%) ir apdirbamosios gamybos sektoriuose (+596 įmonės; +8.8%). Mažiausiai valstybiniame viešojo valdymo ir gynybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo ir vandens tiekimo sektoriuose.

Uždaroji akcinė bendrovė išlieka tarp populiariausių teisinių formų (įregistruotos 7962 uždarosios akcinės bendrovės), tačiau mažosios bendrijos atranda savo nišą Lietuvoje ir mažina UAB poreikį (per metus įkurtos 2680 mažosios bendrijos). Individualių įmonių populiarumas nyksta ir jų išregistruojama daugiau, nei įregistruojama naujų. Plačiau apie mažųjų bendrijų, uždarųjų akcinių bendrovių ir individualių įmonių skirtumus galite susipažinti atsidarę Ūkio ministerijos paruoštą dokumentą.

Verslo finansavimo tendencijos – planuojamas skolinimosi poreikis auga

Lietuvos bankas paskelbė 2015 m. vasario – kovo mėn. atlikto verslo finansavimo poreikio apklausos rezultatus. Šie rezultatai nuteikia optimistiškai – dauguma šalies įmonių išlaiko pardavimų augimą, o daugiau nei pusė įmonių veikia pelningai. Kalbant apie verslo finansavimą, rezultatai dviprasmiški – finansavimo šaltinių didėja ir jie tampa labiau prieinami, tačiau verslui finansavimo kaina išlieka pagrindine problema.

2014 m. II pusmetį, palyginti su tų pačių metų I pusmečiu, net 55% įmonių sugebėjo padidinti pardavimo pajamas, o 20% apklaustų verslo subjektų išlaikė stabilų pardavimų lygį. Be to, net 27% visų įmonių pavyko sumažinti įsipareigojimų naštą.

2014 m. II pusmetį , palyginti su I pusmečiu, pelningai dirbančių verslų sumažėjo nuo 75% iki 65%. Tam įtakos galėjo turėti veiklos sezoniškumas, tačiau sumažėjęs bendrovių pelningumas ir pelningai dirbančių įmonių skaičius taip gali būti ir vienas iš šalies ūkio augimo sulėtėjimo signalų. Daugiausiai pelningai dirbančių įmonių buvo prekybos, mažiausiai – statybų sektoriuje.

Verslo augimo tempą galima vertinti pagal naujų darbuotojų įdarbinimo rodiklius. Verslo finansavimo apklausa parodė, kad 2014 m. II pusmetį naujų darbuotojų skaičius nežymiai išaugo, o dauguma įmonių išlaikė nepakitusį darbuotojų skaičių. Darbuotojų skaičius labiausiai išaugo statybų sektoriuje, o mažiausiai – prekybos sektoriuje.

Nefinansinės įmonės nurodė, kad didžiausia našta verslui išlieka padidėjusi mokesčių našta, išaugusi konkurencija ir klientų trūkumas. Beveik 50% įmonių nurodė, kad mokesčių našta išlieka didelė, nors jos reikšmė ir sumažėjo. Su padidėjusia mokesčių našta dažniausiai susiduria smulkus ir vidutinis verslas.

Verslo finansavimo tyrimas atskleidė, kad verslui mažiausiai sunkumų kėlė padidėjusios gamybos sąnaudos, klientų įsiskolinimas ir finansavimo prieinamumas. Su finansavimo trūkumu labiausiai susidūrė statybų veiklą vykdančios įmonės, o mažiausiai – pramonės ir prekybos įmonės.

Ar Jūsų verslas laikosi geriausios apyvartinio kapitalo valdymo praktikos?

apyvartinio kapitalo valdymas, finansavimasApyvartinės lėšos arba apyvartinis kapitalas, apibrėžiamas kaip trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas, yra neatsiejama įmonės finansų valdymo dalis. Pakankamas apyvartinių lėšų kiekis yra būtinas norint laiku atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais, ir taip užsitikrinti patikimo partnerio ar darbdavio statusą. Tačiau apyvartinio kapitalo trūkumas gali tapti tikru galvos skausmu, kai svarbūs klientai prašo ilgesnių mokėjimo terminų, tiekėjai – išankstinio apmokėjimo, o produkto gamyba ar atsargos sandėlyje užtrunka ilgiau nei tikėtasi.

Apyvartinio kapitalo problema tampa dar aktualesnė smulkioms ir vidutinėms, greitai augančioms įmonėms, kurioms bankai ne visada noriai suteikia paskolą ar kredito liniją, atsitverdami griežtais reikalavimais ir sudėtingomis procedūromis. Tad norėdama suvaldyti pinigų srautus, auganti įmonė turi nuolat spręsti apyvartinių lėšų klausimą – kokiam terminui ir kiek pinigų reikės įšaldyti, kol sulauksime pilno kliento atsiskaitymo? Kad atsakymas į šį klausimą būtų kuo palankesnis įmonei, svarbu laikytis kelių paprastų apyvartinio kapitalo valdymo taisyklių.

Ką rinktis: trumpesnį sąskaitos apmokėjimo terminą ar didesnę pelno maržą?

sąskaitos apmokėjimo terminas ar didesne marza

Ką turėtų pasirinkti smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, sudarydami prekių ar paslaugų pardavimo sutartį: aukštesnę pelno maržą ar trumpesnį atsiskaitymo terminą? Tikslas, be abejo, turėtų būti maksimaliai sutrumpinti apmokėjimo terminą išlaikant aukštą maržą, tačiau veikdamas konkurencingoje aplinkoje verslas retai turi galimybę diktuoti sąlygas pirkėjams, tad tenka balansuoti tarp šių dviejų pasirinkimų. Visgi, prieš aukojant pelno dalį už greičiau gaunamas apyvartines lėšas, svarbu įsivertinti tikrąją šių pinigų kainą ir galimas verslo finansavimo alternatyvas.  Jei verslas turi galimybių gauti išorinį trumpalaikį finansavimą, ir tokio finansavimo kaina yra mažesnė už papildomai gaunamą pelno maržą suteikiant ilgesnį atsiskaitymo terminą, tuomet vertėtų rinktis didesnės pelno maržos variantą.

Kartais tiekėjai suteikia klientui iki 2-3% siekiančią nuolaidą už išankstinį atsiskaitymą, t.y. jeigu už prekes ar paslaugas sumokama iškart po prekių ar paslaugų pristatymo. Ši nuolaida, perskaičiuota kaip metinė palūkanų norma, siekia net 24-36%. Dauguma smulkių ir vidutinių įmonių, net ir susidurdamos su didesniu kapitalo poreikiu, dabartinėmis rinkos sąlygomis turi galimybę pasiskolinti už mažiau nei 24% ar 36% metinių palūkanų be turto įkeitimo ar asmeninio laidavimo, pavyzdžiui, pasinaudodamos sąskaitų finansavimo paslauga.

Verslo finansavimą stabdo skandinaviški bankai

Lietuvoje verslo finansavimo tendencijos nesikeičia – bankų verslo paskolų portfelis išlieka nepakitęs. Lietuvoje veikiančių bankų atstovai prognozuoja, kad verslo paskolų portfelis 2015 m. išaugs nuo 2% iki 6%, tačiau verslo finansavimo statistika rodo, kad verslui išduodamų paskolų kiekis išlieka nepakitęs nuo 2009 m.

Verslo finansavimą skatina ir Europos centrinis bankas (ECB), nedidinamas bazinių palūkanų normų ir išleisdamas 1.2 trilijono Eur vyriausybės vertybinių popierių supirkimui. Šie monetariniai skatinimo veiksniai lemia, kad komerciniai bankai gali pasinaudoti žemų palūkanų aplinka ir sumažinti savo kapitalo kainą, bei perskolindami įmonėms uždirbti didesnę maržą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos, apjungiančios pagrindines pramonės šakas, atstovai teigia, kad bankai nekeičia savo požiūrio į verslo paskolas dėl rinkoje vyraujančių neapibrėžtumų ir dėl to dauguma smulkaus ir vidutinio verslo įmonių investicijas finansuoja sukauptu nepaskirstytu pelnu ir akcininkų lėšomis. Atstovo nuomone, SVV yra pasirengęs didinti skolinimosi apimtis, tačiau tikisi lankstesnių finansavimo sąlygų.

Kodėl verta naudotis sąskaitų finansavimo paslauga?

Verslo finansavimas - DEBIFOSmulkus ir vidutinis verslas dažnai susiduria su apyvartinio kapitalo trūkumu. Augant įmonės pardavimo apimčiai, kartu auga ir pirkėjų skolos, kurias reikia finansuoti arba akcininkų lėšomis, arba skolintu kapitalu, arba ilginant atsiskaitymo terminus su įmonės tiekėjais. SVV segmentui ypač aktuali situacija, kai beveik visas galimas akcininkų kapitalas jau yra panaudotas įmonės veikloje ir papildomas finansavimas iš nuosavų lėšų nebėra išeitis.

Nuosavas kapitalas yra brangiausias būdas finansuoti augančius įmonės pardavimus. Tuo tarpu pats pigiausias ir efektyviausias būdas finansuoti pirkėjų skolas  – tiekėjų suteikti atidėjimai arba sutrumpinti pirkėjų atsiskaitymo terminai, tačiau juos nedidelėms įmonėms yra sunku išsiderėti.

Todėl didelei daliai SVV reikalingi išoriniai apyvartinio kapitalo finansavimo šaltiniai. Dažniausi finansiniai instrumentai, taikomi pirkėjų skoloms finansuoti, yra sąskaitų finansavimas, faktoringas ar trumpalaikė paskola. Kiekvienas instrumentas turi savų pliusų ir minusų, tačiau sąskaitų finansavimo paslauga išsiskiria savo lankstumu, paprastumu, greitumu ir mažesniais reikalavimais įmonėms nei kiti finansiniai produktai.

Pasinaudojęs sąskaitų finansavimo paslauga, SVV gali neįkeičiant turto gauti iki 90% sąskaitos sumos per kelias dienas, o likusią sąskaitos sumos dalį atgauti pirkėjui atsiskaičius su sąskaitą finansuojančia įmone. Ši lanksti finansinė priemonė leidžia įmonėms stabilizuoti pinigų srautus, efektyviau planuoti mokėjimus ir valdyti įmonės biudžetą.

Smulkus ir vidutinis verslas – svarbiausia ekonomikos dalis

Smulkus ir vidutinis verslas

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra itin svarbus šalies ekonomikai ir apima beveik visas Lietuvoje veikiančias įmones (99.8% veiklą vykdančių įmonių 2014 m.). Valstybinės institucijos deklaruoja siekį skatinti smulkų ir vidutinį verslą, o tai leistų spręsti ir platesnes šalies problemas – paspartinti naujų darbo vietų kūrimąsi, stiprinti viduriniąją klasę, išlaikyti šalies bendrojo vidaus produkto augimą ir mažinti šalies regionų socialinę atskirtį.

Smulkus ir vidutinis verslas yra lankstus ir sugeba operatyviai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. SVV segmentas skatina konkurencingumą, o tai yra vienas iš pagrindinių laisvos rinkos veikimo principų. Konkurencija didina įmonių veiklos efektyvumą, leidžia išplėsti esamas ir užimti naujas rinkas bei sukurti naujus, efektyvesnius ir patogesnius produktus ar paslaugas vartotojams.

Augdamas smulkus ir vidutinis verslas maksimaliai išnaudoja akcininkų lėšas, tačiau taip pat siekia pasinaudoti finansiniais produktais. Efektyviai ir saikingai naudojamas skolintas kapitalas leidžia vykdyti didesnius užsakymus ir parduoti daugiau paslaugų, pasamdyti daugiau darbuotų. Tačiau ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse SVV galimybės gauti bankinius ir kitus finansinius produktus yra ribotos. Įmonėms dažnai trūksta materialaus turto, kurį finansinės institucijos leistų panaudoti kaip užstatą. Įmonės vadovams ir akcininkams, siekiantiems nuo įmonės veiklos atskirti ir apsaugoti savo asmeninius, šeimos finansus, asmeninis laidavimas turtu dažnai yra nepriimtinas, pernelyg didelis įsipareigojimas. Lietuvoje net 85% SVV reikalingas išorinis finansavimas. Be to, finansinės institucijos nėra suinteresuotos teikti finansavimą smulkioms įmonėms dar ir dėl nepalankaus sąnaudų (laiko, skiriamo įvertinti kliento riziką, parengti dokumentus ir t.t.) ir potencialaus uždarbio santykio.  Reikalingų atlikti darbų apimtis mažai skirsis suteikiant 0.5 mln. Eur ar 10 mln. Eur paskolą, todėl finansų įstaigos neretai prioritetą teikia stambesniems klientams.

Ekonominio pakilimo metu smulkus ir vidutinis verslas dažnai pasirenka agresyvų plėtros scenarijų ir retai susimąsto apie galimus ekonominių tendencijų pokyčius. Todėl SVV įmonės nespėja sukaupti pakankamo finansinio rezervo ir tampa itin pažeidžiamos  ekonominių nuosmukių metu. Savo ruožtu, ekonominis nuosmukis padidina riziką finansinėms įstaigoms ir šios sugriežtina skolinimo sąlygas arba net visai sustabdo paskolų išdavimą. Finansinių resursų stoka, sugriežtėjusios skolinimo sąlygos bei nediversifikuota veikla apriboja  SVV įmonių galimybes toliau plėtoti verslą. Todėl kiekvienam verslui svarbu apsirūpinti bent keliais skirtingais finansavimo šaltiniais, kurie kritiniu momentu padėtų užtikrinti veiklos tęstinumą.

Įrašų apie skirtingus finansinius produktus ir būdus diversifikuoti kapitalo bazę laukite artimiausiu metu.

Net 85% SVV reikalingas išorinis verslo finansavimas

2013 m. INVEGA apklausė smulkųjį ir vidutinį verslą dėl finansavimo poreikio. DEBIFO komanda bendraudama su SVV atstovais jaučia, kad tyrimo rezultatai išliko aktualūs ir 2015 m., todėl šiame įraše nusprendėme trumpai juos pristatyti. Tyrimo metu į pateiktus klausimus apie finansavimo poreikį atsakė 508 smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektai, beveik lygiomis dalimis pasiskirstę tarp prekybos, gamybos ir paslaugų sektorių.

SVV finansavimo poreikis Lietuvoje:

  • Net 85% visų apklaustų SVV subjektų reikalingas išorinis verslo finansavimas ir 76% smulkaus ir vidutinio verslo atstovų dėl finansavimo kreipiasi į finansų institucijas.
  • 24% apklaustų SVV atstovų dėl finansavimo nesikreipė, nes nenorėjo priklausyti nuo finansų institucijos.
  • Tik 42% visų prašiusių verslo finansavimo gavo prašyto dydžio finansavimą pasirinktomis sąlygomis, 40% gavo mažesnį finansavimą ar su papildomomis sąlygomis, o 18% SVV atstovų finansavimas nebuvo suteiktas.
  • 79% iš visų gavusių finansavimą su papildomomis sąlygomis nurodė, kad buvo paprašyti įkeisti didesnį turtą, 55% SVV subjektų turėjo pateikti papildomas garantijas ar fizinių asmenų laidavimus, 39% SVV atstovų – pateikti papildomas valstybės garantijas.
  • 70% SVV įmonių gavo mažesnį nei prašytas finansavimas dėl užstato trūkumo.
  • Dažniausi sunkumai gaunant finansavimą – griežti finansavimo reikalavimai, užstato trūkumas arba per didelė finansavimo kaina.
  • Jaunų įmonių atstovai įvardino ir tai, kad finansų institucijos nėra linkusios skolinti naujai įsteigtoms įmonėms.
  • 59% SVV įmonių išorinį verslo finansavimą panaudojo investicijoms į materialųjį turtą, 55% finansavo apyvartinį kapitalą.