Grūdų prekybos finansavimas

grūdų sandorių finansavimas

 

 

Grūdų prekybos finansavimas

Prasidėjus grūdų supirkimo sezonui ūkininkai skuba nuimti išaugusį derlių bei sulaukę palankių grūdų kainų jį parduoda grūdų supirkimo įmonėms. Tačiau, neretai grūdų biržoje ūkininkams lėšos yra išmokamos ne iškart. Parduodami grūdus ūkininkai susiduria su 30 ar 60 dienų apmokėjimo atidėjimu, kuris trikdo įmonės pinigų srautą ir stabdo plėtrą, kadangi atsiranda apyvartinių lėšų trūkumas tolimesnių darbų užbaigimui bei išlaidų apmokėjimui.

Siekiant padėti ūkininkams gauti lėšas iškart bei jas naudoti savo verslo plėtrai DEBIFO siūlo sąskaitų finansavimo / faktoringo paslaugą. Finansuodami sąskaitas faktūras už parduotus grūdus Lietuvoje, suteikiame galimybę lanksčiai ir operatyviai finansuoti grūdų prekybos sandorius, o lėšas už parduotus grūdus gauti per 1-3 darbo dienas.
 

Sąskaitų finansavimo nauda:

1. Operatyvumas. Lėšos už išrašytas sąskaitas faktūras už parduotus grūdus gaunamos per 1-3 darbo dienas.
2. Lankstumas. Jokių ilgalaikių įsipareigojimų, finansuokitės pagal poreikį.
3. Skaidrumas. Jokių sandorių sudarymo ar kitų paslėptų mokesčių. Mokėkite tik už naudojamą pinigų sumą.
4. Be įkeitimo. Nereikia įkeisti įmonės turto ar suteikti asmeninį laidavimą

 

 

Sąskaitų finansavimo kaina:

– Sąskaitų finansavimo paslaugos kaina – nuo 1.5% už 30 d. periodą, skaičiuojant dienų tikslumu.
– Finansavimo kaina bus nuskaičiuota nuo Jūsų gautinos sumos.
– Privalomi dokumentai: 1) pirkimo-pardavimo sutartis; 2) sąskaita-faktūra; 3) grūdų priėmimo-perdavimo aktas.
– Lėšos išmokamos per 1-3 darbo dienas, nuo dokumentų pateikimo.

Grūdų kainos:

2016 m. rugpjūčio 22 d. preliminarios grūdų kainos mokamos didžiausių grūdų supirkėjų:

grudus supirkimo kainos

Aktualias grūdų supirkimo kainas ir tendencijas galite rasti pagrindiniame tinklapyje grūdų supirkimas.

Didžiausi grūdų supirkėjai:

  • UAB Agrorodeo
  • UAB Agrosfera
  • UAB Agrochema
  • UAB Agerona
  • AB Amilina
  • UAB Imlitex
  • AB Kauno grūdai
  • UAB Blatic Agro
  • AB Linas agro
  • AB Litagros prekyba
  • UAB Robusta

 

Verslo finansavimas – patarimai imant verslo paskolą

Posakis, kad pinigai uždirba pinigus, ypač gerai suprantamas pradedančiųjų ir smulkiųjų verslininkų, kurie, siekdami augti ir didinti savo verslo pelningumą, susiduria su didėjančiu finansinių išteklių poreikiu. Pritrūkus nuosavų lėšų, šiais ištekliais gali tapti skolintas kapitalas. Tačiau mažai įmonei skolinimasis iš banko neretai yra didelis iššūkis, o apie kitas skolinimosi galimybes verslininkai turi nedaug informacijos.

Verslo paskola suteikia daugiau galimybių investuoti, bet ji turi savo kainą – įmonė patirs papildomų išlaidų paskolos aptarnavimui. Todėl kiekvienam verslininkui prieš imant verslo paskolą svarbu įvertinti skolinto kapitalo atnešamą naudą. Tam, kad tai padaryti būtų lengviau, patariame verslininkams atsakyti sau į šiuos klausimus:

1. Ar paskola – tikrai geriausias sprendimas mano verslui?

Priežastys, dėl kurių verslas siekia gauti išorinį finansavimą, gali būti labai įvairios,   tačiau kiekvieną kartą prieš skolinantis reikėtų apsvarstyti: Ar verslo paskola padės uždirbti didesnį pelną, nei skolinimosi kaštai? Ar įmonės pinigų srautai pakankami laiku mokėti paskolos palūkanas ir grąžinimo įmokas? Ar ilgalaikis finansinis įsipareigojimas nesukels per didelės mokumo rizikos įmonei?

Tikslinga pasirengti įmonės verslo planą, kuriame būtų įvertinta paskolos našta ir skolintų lėšų atsiperkamumas. Sudarykite keletą verslo vystymo variantų (realistinį, optimistinį, pesimistinį). Įvertinkite, kaip galėtų plėstis Jūsų verslas be paskolos, kaip galėtumėte padidinti įmonės pajamas ir pelningumą pasinaudoję verslo paskola, kas nutiktų, jei sumažėtų Jūsų gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų paklausa arba padidėtų paskolos palūkanų norma.

2. Kiek man kainuos verslo paskola?

Labai svarbu suprasti ir įvertinti bendrus paskolos kaštus, kuriuos sudaro ne tik už paskolą mokamos palūkanos, bet ir kiti mokesčiai. Būtina atkreipti dėmesį į papildomus mokesčius, kurie yra susiję su sutarties pasirašymu, o taip pat į mokesčius, kurie gali atsirasti keičiant verslo paskolos sutartį: Ar bus taikomos baudos grąžinant paskolą anksčiau nei numatyta? Kokie mokesčiai atsiranda keičiant paskolos laikotarpį ar kitas sutarties sąlygas? Kokio dydžio yra paskolos administravimo mokesčiai? Ar yra galimybė atidėti paskolos įmokų mokėjimus ir kiek tai kainuotų?

Visada įsitikinkite, kad suprantate visas skolinimosi išlaidas. Kai kurie kreditoriai įvairius mokesčius įskaičiuoja į metinę palūkanų normą, kiti pateikia juos atskirai.

Tiksliai susiskaičiuokite, kokias įmokas reikės mokėti grąžinant paskolą, įvertinkite, kokio dydžio paskola kokiam laikotarpiui reikalinga. Jei pasiskolinsite didesnę sumą nei galėsite panaudoti, išlaidos paskolos aptarnavimui mažins įmonės pelningumą, o nepanaudojus lėšų, nepasieksite rezultatų, kurių tikėjotės. Atkreipkite dėmesį, kad trumpalaikė verslo paskola su aukštesne palūkanų norma absoliučia suma Jums gali kainuoti mažiau, negu ilgalaikė paskola su mažesnėmis palūkanomis, todėl svarbu numatyti, kuriam laikui paskola Jums yra reikalinga. Tik įvertinę visas skolinimosi išlaidas, galėsite nuspręsti, kokios paskolos reikia Jūsų tikslui pasiekti.

3. Kas gali man suteikti reikiamo dydžio paskolą?

Ieškodami kreditoriaus, neapsiribokite tik bankų siūlomomis paslaugomis. Įvertinkite ir kitų finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus, kurie gali būti labiau pritaikyti smulkaus ir vidutinio verslo poreikiams. Galbūt turite galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo, Europos Sąjungos ar kitomis valstybės institucijų vykdomomis verslo skatinimo programomis.

Šie paprasti klausimai padės įvertinti ir apsispręsti, ar verslo paskola yra tinkamas pasirinkimas Jūsų verslo plėtrai ir ar pasirinkta verslo finansavimo šaltinis atitinka Jūsų lūkesčius.

Ne bankinio finansavimo tiekėjas įmonėms siūlo sąskaitų finansavimo paslaugą

DEBIFO - Debitum fori - sąskaitų finansavimas, faktoringas, paskola verslui

Alternatyvaus verslo finansavimo rinka įgauna pagreitį visame pasaulyje, o Lietuvoje tokį finansavimą teikia tik kelios įmonės. Viena iš jų – sąskaitų finansavimo paslaugą teikianti DEBIFO, kurios siūlomas finansavimo sprendimas padeda smulkioms ir vidutinėms įmonėms greičiau įdarbinti gautinose sumose įšaldytas apyvartines lėšas.

Lietuvoje verslo klientams įprasta taikyti nuo 30 iki 90 dienų siekiantį apmokėjimo už atliktas paslaugas ar pristatytas prekes atidėjimą, o dalis užsakovų nevengia atsiskaityti ir po termino pabaigos. Tokie ilgi atsiskaitymo terminai yra iššūkis nedidelėms įmonėms, turinčioms ribotus apyvartinių lėšų išteklius, tačiau siekiančiomis plėsti veiklą ir įsitvirtinti rinkoje. Būtent šią problemą siekia išspręsti gegužės mėnesį startavusi DEBIFO.

„Pasiūlydami patogų ir greitą būdą gauti apyvartinio kapitalo lėšų, norime suteikti galimybę smulkioms ir vidutinėms įmonėms sparčiau vykdyti verslo plėtrą ir suvaldyti pinigų srautus.“ – sako DEBIFO platformą valdančios UAB „Debitum fori“ vadovas Justas Šaltinis.

DEBIFO siūloma sąskaitų finansavimo paslauga gali naudotis Lietuvoje veikiančios įmonės, dirbančios su verslo klientais Lietuvoje ir suteikiančios jiems mokėjimo atidėjimą. Dažniausiai finansuojamų sąskaitų apmokėjimo terminai siekia nuo 30 iki 90 dienų, tačiau finansuojamos ir sąskaitos su 180 dienų apmokėjimo terminu. „Mūsų siūloma paslauga patraukli tuo, kad galime suteikti finansavimą už vieną konkrečią sąskaitą ir būtent tokiam laikui, koks yra apmokėjimo terminas, o visos finansavimo suteikimui reikalingos procedūros vykdomos ypač greitai – mūsų klientai reikiamas lėšas gauna per 1-2 darbo dienas“ – sako Justas Šaltinis. „Be to, mes bendraujame tik su sąskaitos pardavėju, t.y. mūsų suteiktas finansavimas niekaip nepaveikia pirkėjo ir pardavėjo santykių.“ DEBIFO galima finansuoti gautinas sumas ne tik iš privataus, bet ir iš viešojo sektoriaus užsakymų, o vienos finansuojamos sąskaitos suma šiuo metu gali siekti iki 30 tūkst. eurų.

Klientai, finansavę išrašytas sąskaitas ir sutrumpinę gautinų sumų ciklą, lėšas dažniausiai panaudoja verslo augimo skatinimui – įsigyja didesnį kiekį reikalingų medžiagų ar prekių tolimesniems užsakymams vykdyti, perka smulkią įrangą arba atsiskaito su tiekėjais. Pagrindinis tokio finansavimo privalumas – verslas išvengia priverstinių „prastovų“, kai dėl pinigų stygiaus pristabdomi nauji klientų užsakymai ir tiesiog laukiama apmokėjimo už jau suteiktas paslaugas ar prekes.

DEBIFO planuose – didinti naujo finansinio produkto žinomumą ir pasiūlyti papildomų apyvartinio kapitalo lėšų vis daugiau smulkių ir vidutinių įmonių Lietuvoje.  „Matome, kad pasiūlyta sąskaitų finansavimo paslauga yra naudinga rinkai.  Verslininkai itin vertina sprendimų lankstumą ir operatyvumą, tad nors veiklą pradėjome visai neseniai, per pastaruosius 3 mėn. bendra mūsų finansuotų sąskaitų suma viršijo 0.5 mln. eurų. Naujam, besivystančiam verslui ši paslauga gali tapti pirmąja galimybe pritraukti išorinio kapitalo, o ilgiau veikiančioms įmonėms – suteikia daugiau lankstumo renkantis finansavimo būdą. Šiuo metu DEBIFO sąskaitų finansavimo paslauga naudojasi ne tik mažos įmonės, kurių apyvarta siekia apie 100 tūkst. eurų, bet ir vidutinės įmonės su 10 mln. eurų siekiančiomis pardavimo pajamomis.“ – sako DEBIFO platformą valdančios UAB „Debitum fori“ vadovas Justas Šaltinis.

Vėluojantys atsiskaitymai sutrikdo įmonių pinigų srautus

vėluojantys atsiskaitymai, atsiskaitymai, pinigų srautaiRemiantis vieno didžiausių šalies bankų užsakymu atlikta apklausa, apie du trečdaliai Lietuvoje veiklą vykdančių įmonių susiduria su atsiskaitymų vėlavimu. Apie 37 proc. apklaustųjų teigė, kad su jais atsiskaityti vėluoja apie 10 proc. jų klientų, o net 19 proc. nurodė, kad vėluoja iki trečdalio klientų atsiskaitymai. Tuo tarpu, Verslo žinios atliko trumpą apklausą apie vėlavimo atsiskaityti tendencijas tarp savo skaitytojų. Net 53 proc. skaitytojų teigė, kad nuolat vėluoja atsiskaityti su verslo partneriais ir tik 13 proc. niekada nevėluoja atsiskaityti.

Tendencija atsiskaityti pavėluotai gali sukelti rimtų problemų smulkiam ir vidutiniam verslui – jei įmonė nėra sukaupusi pakankamo lėšų buferio, ji gali susidurti su apyvartinio kapitalo trūkumu ir pati pavėluoti atsiskaityti su savo tiekėjais ir darbuotojais. Tokia situacija gali lemti ir papildomus kaštus, jei sutrikus pinigų srautams, tiekėjai už vėlavimą pradeda skaičiuoti delspinigius. Tačiau daug svarbesni netiesioginiai nuostoliai – žala įmonės reputacijai ir padidėjusi rizika prarasti svarbius verslo partnerius ar darbuotojus.

Tam, kad išvengtumėte „skylės“ apyvartiniame kapitale, svarbu su tam tikru rezervu planuoti pinigų įplaukų ir mokėjimų terminus, o taip pat apsvarstyti alternatyvius apyvartinio kapitalo šaltinius, kurie prireikus būtų greitai pasiekiami – tai gali būti ir likvidžios nuosavos lėšos, ir trumpalaikės paskolos iš išorinių finansavimo tiekėjų.

Kada trumpalaikė paskola verslui yra naudinga finansavimo priemonė?

verslo paskola, trumpalaike verslo paskola, verslo finansavimasKaip ir kiekviena verslo finansavimo priemonė, taip ir trumpalaikės verslo paskolos turi savų pliusų ir minusų. Todėl smulkaus ir vidutinio verslo savininkams yra itin svarbu suprasti ir įsivertinti, kokiais atvejais trumpalaikė verslo paskola atneštų daugiausiai naudos verslui. DEBIFO komanda siekia padėti verslininkams atsakyti į šį klausimą prieš pildant verslo finansavimo paraišką ir šiame straipsnyje supažindina su keliomis situacijomis, kai trumpalaikė paskola verslui yra vienas iš geriausių verslo finansavimo būdų.

Paskolos verslui tikslai

Ar smulkiam verslui reikalinga ilgalaikė, ar trumpalaikė paskola, kokia verslo finansavimo priemonė yra tinkamas įrangos pirkimui, o koks – apyvartinio kapitalo ir pinigų srautų balansavimui, ar skolintis nedidelėmis sumomis, ar geriau iškart ieškoti didesnio finansavimo – šie ir kiti klausimai iškyla daugeliui smulkių įmonių ieškančių verslo finansavimo.

Verslininkas, siekiantis įsigyti naują sandėlį ar sunkiąją gamybinę įrangą, turi kitokį verslo finansavimo poreikį, nei verslininkas, ieškantis papildomų lėšų žaliavų įsigijimui. Todėl verslo finansavimo priemonę reikėtų rinktis atsižvelgiant į verslo paskolos panaudojimo tikslus. Ilgalaikės gamybinės įrangos pirkimui labiau tiks ilgalaikė paskola. Apyvartinio kapitalo ir pinigų srautų balansavimui labiau tinka trumpalaikės verslo paskolos, kurių sąlygas galima lanksčiau pritaikyti prie besikeičiančių verslo nuotaikų ir pardavimo apimčių.

SVV vadovai išorinio finansavimo perspektyvas vertina prasčiau nei pernai

verslo finansavimas, paskolos versui, svv statistikaTęsiame verslo finansavimo tyrimų apžvalgų seriją (I, II, III) ir pateikiame įdomiausias įžvalgas iš Lietuvos įmonių požiūrio į finansavimą 2014-2015 metų lyginamosios analizės.

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovų požiūrio į finansavimą tyrimą atliko Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija kartu su advokatų kontora COBALT ir Lietuvos finansų rinkos institutu. Tyrimo metu telefonu apklausti 319 įmonių vadovai.

Įžvalgos ir statistika iš verslo požiūrio į finansavimą tyrimo:

Mokėjimo įstaigos siūlo alternatyvą tradicinėms pinigų pervedimo paslaugoms

mokėjimo įstaiga, elektroniniai pervedimai, mokėjimai, pervedimaiMokėjimo įstaiga – tai bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra teikti mokėjimo paslaugas, tokias kaip pinigų pervedimai, mokėjimo priemonių išdavimas, mokėjimo pavedimų vykdymas ir kita. Mokėjimo įstaiga gali būti akcinė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai Lietuvos Bankas išdavė mokėjimo įstaigos licenciją.

Konkurencija mokėjimo rinkoje auga kiekvienais metais ir mokėjimo įstaigos perima vis didesnę mokėjimo rinkos dalį. Tai ypač naudinga verslui, kuriam vykdant veiklą būtina atlikti ar priimti didelį skaičių mokėjimų operacijų. Išanalizavus istorinius bankų įkainių pokyčius, tikėtina, kad mokėjimo įstaigų rinkos dalis augs ir ateityje.

2014 m. vartotojai atliko virš 60 mln. pervedimų grynaisiais pinigais (arba pateikiant pavedimą banko skyriuje), iš kurių 48 mln. pervedimų buvo atlikta mokėjimo įstaigose. Pagal šiuos duomenis, bankų rinkos dalis mokėjimo rinkoje smuktelėjo nuo 24% iki 21%.

Elektroninių pervedimų 2014 m. atlikta beveik 116 mln., iš kurių 109 mln. operacijų atlikta bankuose ir tik 7 mln. mokėjimo įstaigose. Nepaisant to, kad 7 mln. operacijų, t.y. 6% rinkos dalis, dar yra nedidelis skaičius, mokėjimo įstaigose atliktų elektroninių pervedimų skaičius padidėjo beveik 3 kartus.

Patarimai, kaip efektyviau valdyti pinigų srautus

pinigu srautai - verslo finansavimas

Pradedantiesiems ir smulkiesiems verslininkams neretai stinga patirties, kaip geriau valdyti pinigų srautus. Tai ypač svarbu tam, kad įmonė galėtų sėkmingai plėstis ir sumažintų papildomo verslo finansavimo poreikį. Pinigų srautų trūkumas gali labai greitai sustabdyti veiklos plėtrą ir paskandinti iš pažiūros pelningą ir daug potencialo turėjusį verslą. Todėl šiame įraše pateikiame kelis patarimus, kaip užsitikrinti stabilesnius pinigų srautus ir išvengti neplanuoto apyvartinio kapitalo trūkumo.

Nustatykite siektiną laisvų lėšų rodiklį. Nusistatykite ir visą laiką įmonėje palaikykite tam tikrą bazinį apyvartinių lėšų lygį. Planuodami veiklos plėtrą ir rengdami ateinančių metų ar ketvirčio biudžetą, taip pat iškelkite tikslą, kokį laisvų lėšų lygį norite pasiekti per atitinkamą laikotarpį. Aiškaus rodiklio nustatymas motyvuos atidžiau kontroliuoti pinigų srautus.

Planuokite. Susiskaičiuokite, kiek pinigų jūsų verslas „sudegina“ kiekvieną mėnesį (angl. burn rate). Įsivertinkite, kuriomis dienomis jūsų verslui teks susidurti su didžiausiu pinigų srautų poreikiu: tai dienos, kai reikės sumokėti PVM ir kitus mokesčius, atsiskaityti su tiekėjais už stambiausius užsakymus, mokėti reikšmingas sumas už, pvz., naują gamybinę liniją, patalpų įrengimą ir pan. Siūlydami atsiskaitymo terminus savo klientams, stenkitės juos nustatyti keliomis savaitėmis anksčiau nei tokios kritinės datos. Taip sumažinsite riziką susidurti su neplanuotomis likvidumo problemomis.

Laiku išrašykite sąskaitas. Nors tai atrodo visiškai paprastas dalykas, kiekviena pamiršta ir keliomis dienomis vėliau išsiųsta sąskaita-faktūra reiškia vėliau gaunamus pinigus, o jei tokių sąskaitų susikaupia pakankamai daug, tai jau gali turėti reikšmingos įtakos jūsų verslo pinigų srautams. Tam, kad išvengtumėte klaidų, kiekvieną savaitę paskirkite laiko įvykdytų užsakymų peržiūrėjimui ir sąskaitų-faktūrų išsiuntimui. Visą su įvykdytais užsakymais ir sąskaitomis susijusią informaciją registruokite ir laikykite tvarkinguose (virtualiuose ar popieriniuose) segtuvuose. Pažangesnių apskaitos ir sąskaitų tvarkymo programų naudojimas leistų šį procesą vykdyti dar efektyviau ir visiškai sumažinti klaidos tikimybę.

Išskirstykite atsiskaitymus. Neatsiskaitinėkite su visais vienu metu, bet stenkitės išdėlioti mokėjimus per tam tikrą laikotarpį. Pirmiau numatykite atsiskaitymus su jums svarbiausiomis šalimis – darbo užmokestis, mokesčiai, kitos fiksuotos išlaidos turėtų atsirasti prioritetinių mokėjimų sąraše. Kai kurie jūsų tiekėjai atsiskaitymo terminų atžvilgiu gali būti lankstesni nei kiti, tad su kiekvienu iš jų siekite susitarti dėl palankiausių atsiskaitymo sąlygų.

Valdykite įsiskolinimus. Įsisenėjusių skolų problema ypač dažnai pasitaiko įmonėse, susiduriančiose su apyvartinio kapitalo trūkumu. „Medžioti“ skolininkus yra vienas iš nemalonesnių darbų, tad turite iš anksto apgalvoti, kaip motyvuosite darbuotojus tinkamai ir greitai reaguoti į pradelstus mokėjimus, arba kaip tai darysite patys. Patvirtinkite rašytinę pradelstų skolų valdymo politiką ir jos laikykitės. Numatykite, kokių veiksmų imsitės, jei klientas dels susimokėti tam tikrą dienų skaičių. Galbūt dalį situacijų pavyks išspręsti gražiuoju, tačiau jie nuolat taikstysitės su atsiskaityti neskubančiais klientais, tai gali paralyžiuoti jūsų verslą ir priverti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.

 

Verslo finansavimo sąlygų apžvalga – auga trumpalaikių paskolų poreikis

Lietuvos bankas rengia reguliarias verslo finansavimo sąlygų apklausas, kurių metu apklausiami vadovaujančias pozicijas užimantys finansavimo departamentuose dirbantys asmenys. Naujausia verslo finansavimo sąlygų apklausa parodė, kad 2015 m. I ketv. bankų skolinimo įmonėms sąlygos išliko beveik nepakitusios.

Įdomiausios verslo finansavimo apklausos įžvalgos:

  • Didėjančios konkurencijos paskolų rinkoje ir mažėjančių komercinių bankų finansavimo kaštų kombinacija pagerino verslo finansavimo sąlygas (sumažėjo vidutinė palūkanų norma).
  • 2015 m. I ketv. komerciniai bankai paskolų paraiškas vertino ne taip griežtai , tačiau tolimesnio verslo finansavimo sąlygų gerinimo bankų atstovai nenumato.
  • Kaip ir buvo prognozuota kitų verslo finansavimo apklausų, apžvelgiamu periodu paskolų ir finansavimo poreikis didėjo. Labiausiai buvo jaučiamas trumpalaikių paskolų poreikis smulkioms ir vidutinėms įmonėms, o ilgalaikių paskolų paklausa mažėjo.
  • Smulkus ir vidutinis verslas jautė didesnį paskolų poreikį dėl išaugusių atsargų ir apyvartinio kapitalo bei palankios žemų palūkanų normos aplinkos.
  • SVV įmonės įvardina, kad ir toliau siekia maksimaliai išnaudoti vidaus lėšas verslo plėtros finansavimui.
  • Statybos, transportavimo, viešbučių ir restoranų veiklą vykdančioms įmonėms galimybės gauti paskolą iš bankų sumenko dėl padidėjusios sektoriaus rizikos. Tačiau apdirbamosios gamybos ir prekybos įmonės gali tikėtis palankesnių verslo finansavimo sąlygų.
  • 2015 m. I ketv. vidutinė taikoma marža rizikingesnėms paskoloms didėjo, o saugesnėms paskoloms mažėjo. Vis dėlto, paskolų sutarčių įsipareigojimai per apžvelgiamą laikotarpį sugriežtėjo visoms išduodamoms paskoloms.
  • Bendram rizikos vertinimui šį ketvirtį didesnį poveikį turėjo su bendra ekonomikos situacija susiję lūkesčiai (mažesnis šalies BVP augimas) ir tam tikros rizikingesnės pramonės šakos (pvz. statyba, transportas).
  • Bankai, kaip ir ankstesniais metais, tikisi, kad bendras paskolų portfelis per metus padidės iki 3 proc.

 

Lietuvos banko rengiamoje verslo finansavimo apklausoje dalyvavo septyni komerciniai bankai ir keturi užsienio bankų filialai. Lietuvos banko apklausą dėl verslo finansavimo galite rasti paspaudę šią nuorodą.

Mokėjimo kortelių priėmimas gali tapti patrauklus ir smulkiam verslui

mokejimo kortele - debifoLietuvoje smulkus verslas vis dar vengia mokėjimo kortelių ir klientams suteikia galimybę atsiskaityti tik grynaisiais pinigais. Neturėdami apčiuopiamų derybinių svertų tariantis su bankais dėl atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugų, smulkieji verslininkai yra priversti arba susitaikyti su dideliais operacijų įkainiais ir mėnesiniais administravimo mokesčiais, priversti arba apskritai atsisakyti priimti mokėjimo korteles. Vis dėlto, artimiausiu metu smulkieji verslininkai, norintys klientams pasiūlyti atsiskaitymo kortele būdą, gali sulaukti gerų žinių – palankesnes mokėjimo kortelių priėmimo sąlygas numato ES reglamentas.

Nuo 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas nustato maksimalų tarpbankinį mokestį debeto ir kredito kortelėmis, kuris negalės viršyti 0.2% ir 0.3% nuo pirkinio sumos. 2011 m. Lietuvoje atliktas Lietuvos banko tyrimas nustatė, kad vidutinis tarpbankinis mokestis už operaciją debeto kortele siekė 0.94%, kredito kortele – 1.07%, o prekybininkai vidutiniškai sumokėjo 1.44% nuo operacijos vertės. Naujasis reglamentas numato galimybę užsienio operatoriams teikti paslaugas Lietuvoje ir taip didinti konkurenciją vietiniams tiekėjams, bei pagerinti paslaugos sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Lietuvos banko skaičiavimais, nustatytas maksimalus tarpbankinis mokestis padės smulkiam ir vidutiniam verslui sutaupyti iki 18 mln. EUR.