Ar Jūsų verslas laikosi geriausios apyvartinio kapitalo valdymo praktikos?

apyvartinio kapitalo valdymas, finansavimasApyvartinės lėšos arba apyvartinis kapitalas, apibrėžiamas kaip trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas, yra neatsiejama įmonės finansų valdymo dalis. Pakankamas apyvartinių lėšų kiekis yra būtinas norint laiku atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais, ir taip užsitikrinti patikimo partnerio ar darbdavio statusą. Tačiau apyvartinio kapitalo trūkumas gali tapti tikru galvos skausmu, kai svarbūs klientai prašo ilgesnių mokėjimo terminų, tiekėjai – išankstinio apmokėjimo, o produkto gamyba ar atsargos sandėlyje užtrunka ilgiau nei tikėtasi.

Apyvartinio kapitalo problema tampa dar aktualesnė smulkioms ir vidutinėms, greitai augančioms įmonėms, kurioms bankai ne visada noriai suteikia paskolą ar kredito liniją, atsitverdami griežtais reikalavimais ir sudėtingomis procedūromis. Tad norėdama suvaldyti pinigų srautus, auganti įmonė turi nuolat spręsti apyvartinių lėšų klausimą – kokiam terminui ir kiek pinigų reikės įšaldyti, kol sulauksime pilno kliento atsiskaitymo? Kad atsakymas į šį klausimą būtų kuo palankesnis įmonei, svarbu laikytis kelių paprastų apyvartinio kapitalo valdymo taisyklių.

Ką rinktis: trumpesnį sąskaitos apmokėjimo terminą ar didesnę pelno maržą?

sąskaitos apmokėjimo terminas ar didesne marza

Ką turėtų pasirinkti smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, sudarydami prekių ar paslaugų pardavimo sutartį: aukštesnę pelno maržą ar trumpesnį atsiskaitymo terminą? Tikslas, be abejo, turėtų būti maksimaliai sutrumpinti apmokėjimo terminą išlaikant aukštą maržą, tačiau veikdamas konkurencingoje aplinkoje verslas retai turi galimybę diktuoti sąlygas pirkėjams, tad tenka balansuoti tarp šių dviejų pasirinkimų. Visgi, prieš aukojant pelno dalį už greičiau gaunamas apyvartines lėšas, svarbu įsivertinti tikrąją šių pinigų kainą ir galimas verslo finansavimo alternatyvas.  Jei verslas turi galimybių gauti išorinį trumpalaikį finansavimą, ir tokio finansavimo kaina yra mažesnė už papildomai gaunamą pelno maržą suteikiant ilgesnį atsiskaitymo terminą, tuomet vertėtų rinktis didesnės pelno maržos variantą.

Kartais tiekėjai suteikia klientui iki 2-3% siekiančią nuolaidą už išankstinį atsiskaitymą, t.y. jeigu už prekes ar paslaugas sumokama iškart po prekių ar paslaugų pristatymo. Ši nuolaida, perskaičiuota kaip metinė palūkanų norma, siekia net 24-36%. Dauguma smulkių ir vidutinių įmonių, net ir susidurdamos su didesniu kapitalo poreikiu, dabartinėmis rinkos sąlygomis turi galimybę pasiskolinti už mažiau nei 24% ar 36% metinių palūkanų be turto įkeitimo ar asmeninio laidavimo, pavyzdžiui, pasinaudodamos sąskaitų finansavimo paslauga.

Verslo finansavimą stabdo skandinaviški bankai

Lietuvoje verslo finansavimo tendencijos nesikeičia – bankų verslo paskolų portfelis išlieka nepakitęs. Lietuvoje veikiančių bankų atstovai prognozuoja, kad verslo paskolų portfelis 2015 m. išaugs nuo 2% iki 6%, tačiau verslo finansavimo statistika rodo, kad verslui išduodamų paskolų kiekis išlieka nepakitęs nuo 2009 m.

Verslo finansavimą skatina ir Europos centrinis bankas (ECB), nedidinamas bazinių palūkanų normų ir išleisdamas 1.2 trilijono Eur vyriausybės vertybinių popierių supirkimui. Šie monetariniai skatinimo veiksniai lemia, kad komerciniai bankai gali pasinaudoti žemų palūkanų aplinka ir sumažinti savo kapitalo kainą, bei perskolindami įmonėms uždirbti didesnę maržą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos, apjungiančios pagrindines pramonės šakas, atstovai teigia, kad bankai nekeičia savo požiūrio į verslo paskolas dėl rinkoje vyraujančių neapibrėžtumų ir dėl to dauguma smulkaus ir vidutinio verslo įmonių investicijas finansuoja sukauptu nepaskirstytu pelnu ir akcininkų lėšomis. Atstovo nuomone, SVV yra pasirengęs didinti skolinimosi apimtis, tačiau tikisi lankstesnių finansavimo sąlygų.

Kodėl verta naudotis sąskaitų finansavimo paslauga?

Verslo finansavimas - DEBIFOSmulkus ir vidutinis verslas dažnai susiduria su apyvartinio kapitalo trūkumu. Augant įmonės pardavimo apimčiai, kartu auga ir pirkėjų skolos, kurias reikia finansuoti arba akcininkų lėšomis, arba skolintu kapitalu, arba ilginant atsiskaitymo terminus su įmonės tiekėjais. SVV segmentui ypač aktuali situacija, kai beveik visas galimas akcininkų kapitalas jau yra panaudotas įmonės veikloje ir papildomas finansavimas iš nuosavų lėšų nebėra išeitis.

Nuosavas kapitalas yra brangiausias būdas finansuoti augančius įmonės pardavimus. Tuo tarpu pats pigiausias ir efektyviausias būdas finansuoti pirkėjų skolas  – tiekėjų suteikti atidėjimai arba sutrumpinti pirkėjų atsiskaitymo terminai, tačiau juos nedidelėms įmonėms yra sunku išsiderėti.

Todėl didelei daliai SVV reikalingi išoriniai apyvartinio kapitalo finansavimo šaltiniai. Dažniausi finansiniai instrumentai, taikomi pirkėjų skoloms finansuoti, yra sąskaitų finansavimas, faktoringas ar trumpalaikė paskola. Kiekvienas instrumentas turi savų pliusų ir minusų, tačiau sąskaitų finansavimo paslauga išsiskiria savo lankstumu, paprastumu, greitumu ir mažesniais reikalavimais įmonėms nei kiti finansiniai produktai.

Pasinaudojęs sąskaitų finansavimo paslauga, SVV gali neįkeičiant turto gauti iki 90% sąskaitos sumos per kelias dienas, o likusią sąskaitos sumos dalį atgauti pirkėjui atsiskaičius su sąskaitą finansuojančia įmone. Ši lanksti finansinė priemonė leidžia įmonėms stabilizuoti pinigų srautus, efektyviau planuoti mokėjimus ir valdyti įmonės biudžetą.

Smulkus ir vidutinis verslas – svarbiausia ekonomikos dalis

Smulkus ir vidutinis verslas

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra itin svarbus šalies ekonomikai ir apima beveik visas Lietuvoje veikiančias įmones (99.8% veiklą vykdančių įmonių 2014 m.). Valstybinės institucijos deklaruoja siekį skatinti smulkų ir vidutinį verslą, o tai leistų spręsti ir platesnes šalies problemas – paspartinti naujų darbo vietų kūrimąsi, stiprinti viduriniąją klasę, išlaikyti šalies bendrojo vidaus produkto augimą ir mažinti šalies regionų socialinę atskirtį.

Smulkus ir vidutinis verslas yra lankstus ir sugeba operatyviai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. SVV segmentas skatina konkurencingumą, o tai yra vienas iš pagrindinių laisvos rinkos veikimo principų. Konkurencija didina įmonių veiklos efektyvumą, leidžia išplėsti esamas ir užimti naujas rinkas bei sukurti naujus, efektyvesnius ir patogesnius produktus ar paslaugas vartotojams.

Augdamas smulkus ir vidutinis verslas maksimaliai išnaudoja akcininkų lėšas, tačiau taip pat siekia pasinaudoti finansiniais produktais. Efektyviai ir saikingai naudojamas skolintas kapitalas leidžia vykdyti didesnius užsakymus ir parduoti daugiau paslaugų, pasamdyti daugiau darbuotų. Tačiau ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse SVV galimybės gauti bankinius ir kitus finansinius produktus yra ribotos. Įmonėms dažnai trūksta materialaus turto, kurį finansinės institucijos leistų panaudoti kaip užstatą. Įmonės vadovams ir akcininkams, siekiantiems nuo įmonės veiklos atskirti ir apsaugoti savo asmeninius, šeimos finansus, asmeninis laidavimas turtu dažnai yra nepriimtinas, pernelyg didelis įsipareigojimas. Lietuvoje net 85% SVV reikalingas išorinis finansavimas. Be to, finansinės institucijos nėra suinteresuotos teikti finansavimą smulkioms įmonėms dar ir dėl nepalankaus sąnaudų (laiko, skiriamo įvertinti kliento riziką, parengti dokumentus ir t.t.) ir potencialaus uždarbio santykio.  Reikalingų atlikti darbų apimtis mažai skirsis suteikiant 0.5 mln. Eur ar 10 mln. Eur paskolą, todėl finansų įstaigos neretai prioritetą teikia stambesniems klientams.

Ekonominio pakilimo metu smulkus ir vidutinis verslas dažnai pasirenka agresyvų plėtros scenarijų ir retai susimąsto apie galimus ekonominių tendencijų pokyčius. Todėl SVV įmonės nespėja sukaupti pakankamo finansinio rezervo ir tampa itin pažeidžiamos  ekonominių nuosmukių metu. Savo ruožtu, ekonominis nuosmukis padidina riziką finansinėms įstaigoms ir šios sugriežtina skolinimo sąlygas arba net visai sustabdo paskolų išdavimą. Finansinių resursų stoka, sugriežtėjusios skolinimo sąlygos bei nediversifikuota veikla apriboja  SVV įmonių galimybes toliau plėtoti verslą. Todėl kiekvienam verslui svarbu apsirūpinti bent keliais skirtingais finansavimo šaltiniais, kurie kritiniu momentu padėtų užtikrinti veiklos tęstinumą.

Įrašų apie skirtingus finansinius produktus ir būdus diversifikuoti kapitalo bazę laukite artimiausiu metu.

Net 85% SVV reikalingas išorinis verslo finansavimas

2013 m. INVEGA apklausė smulkųjį ir vidutinį verslą dėl finansavimo poreikio. DEBIFO komanda bendraudama su SVV atstovais jaučia, kad tyrimo rezultatai išliko aktualūs ir 2015 m., todėl šiame įraše nusprendėme trumpai juos pristatyti. Tyrimo metu į pateiktus klausimus apie finansavimo poreikį atsakė 508 smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektai, beveik lygiomis dalimis pasiskirstę tarp prekybos, gamybos ir paslaugų sektorių.

SVV finansavimo poreikis Lietuvoje:

  • Net 85% visų apklaustų SVV subjektų reikalingas išorinis verslo finansavimas ir 76% smulkaus ir vidutinio verslo atstovų dėl finansavimo kreipiasi į finansų institucijas.
  • 24% apklaustų SVV atstovų dėl finansavimo nesikreipė, nes nenorėjo priklausyti nuo finansų institucijos.
  • Tik 42% visų prašiusių verslo finansavimo gavo prašyto dydžio finansavimą pasirinktomis sąlygomis, 40% gavo mažesnį finansavimą ar su papildomomis sąlygomis, o 18% SVV atstovų finansavimas nebuvo suteiktas.
  • 79% iš visų gavusių finansavimą su papildomomis sąlygomis nurodė, kad buvo paprašyti įkeisti didesnį turtą, 55% SVV subjektų turėjo pateikti papildomas garantijas ar fizinių asmenų laidavimus, 39% SVV atstovų – pateikti papildomas valstybės garantijas.
  • 70% SVV įmonių gavo mažesnį nei prašytas finansavimas dėl užstato trūkumo.
  • Dažniausi sunkumai gaunant finansavimą – griežti finansavimo reikalavimai, užstato trūkumas arba per didelė finansavimo kaina.
  • Jaunų įmonių atstovai įvardino ir tai, kad finansų institucijos nėra linkusios skolinti naujai įsteigtoms įmonėms.
  • 59% SVV įmonių išorinį verslo finansavimą panaudojo investicijoms į materialųjį turtą, 55% finansavo apyvartinį kapitalą.

Kas labiau tinka mano verslui – sąskaitų finansavimas ar faktoringas?

DEBIFO komanda dažnai sulaukia klausimo – kuo sąskaitų finansavimas skiriasi nuo faktoringo paslaugos? Šiame įraše apžvelgsime pagrindinius sąskaitų finansavimo ir faktoringo skirtumus ir panašumus, bei paminėsime, kas dažniausiai naudojasi šiomis paslaugomis.

Ir sąskaitų finansavimas, ir faktoringas suteikia galimybes verslui pritraukti papildomų lėšų apyvartinio kapitalo finansavimui.

faktoringas, sąskaitų finansavimas, apmokėjimo terminai, SVV

Sąskaitų finansavimas

Sąskaitų finansavimas yra naujas alternatyvaus finansavimo instrumentas, kuris leidžia verslui finansuoti pasirinktas sąskaitas neįsipareigojant ilgalaikėmis sutartimis.

Įmonėms suteikiama pasirinkimo laisvė finansuoti vieną ar kelias sąskaitas ir pasirinkti finansavimo dažnumą. Vienkartinį sąskaitų finansavimą galima vykdyti pritrūkus apyvartinio kapitalo ar vykdant sparčią verslo plėtrą. Finansavimo paslaugą galima sustabdyti sukaupus pakankamą kapitalo rezervą ar stabilizavus pinigų srautus. Vykdant sąskaitų finansavimą nereikalaujama įkeisti turto ar pasirašyti asmenines garantijas dėl lėšų grąžinimo. Sąskaitos finansavimo pasiūlymas ir pilna pasiūlymo kainodara klientui pateikiama per 48 val.. Visas finansavimo procesas užtrunka iki 3-5 darbo dienų. Sąskaitų finansavimas dažniausiai vykdomas su regreso teise, t.y. sąskaitos gavėjui neapmokėjus sąskaitos, turėsite padengti likusią neapmokėtą sumą.

Faktoringas

Faktoringas – tai dažniausiai bankų ir lizingo bendrovių teikiamas finansinis produktas, sudarytas iš kelių paslaugų: sąskaitos finansavimo, sąskaitų administravimo, klientų skolų valdymo ir išieškojimo.

Faktoringo sutartis dažniausiai sudaroma 12 arba 18 mėn. terminui ir įpareigojama finansuotis visas arba didžiąją dalį visų savo sąskaitų. Dažna finansinė institucija įpareigoja visus pardavimus vykdyti per jos sąskaitas. Finansinės institucijos, ypač skolindamos smulkiajam verslui, reikalauja įkeisti įrangą, nekilnojamą turtą ar suteikti asmenines garantijas dėl lėšų grąžinimo. Sprendimas dėl faktoringo suteikimo naujai įmonei dažniausiai trunka nuo kelių savaičių iki mėnesio. Faktoringas vykdomas ir su regreso teise ir be regreso teisės (pastaroji faktoringo paslauga yra brangesnė, nes reikalaujama apdrausti finansuojamus klientus).

Sąskaitų finansavimo ir faktoringo paslaugomis dažniausiai naudojasi gamintojai (dėl atidėtų, ilgų mokėjimo terminų), tiekėjai (reti avansiniai mokėjimai, ilgi apmokėjimo atidėjimai), didmenininkai, eksportuojančios įmonės, paslaugų įmonės, sparčiai augančios smulkios ir vidutinio dydžio įmonės. Kitame įraše plačiau apžvelgsime sąskaitų finansavimo naudą ir galimus finansavimo panaudojimo scenarijus.

DEBIFO sąskaitų finansavimo ir bankų faktoringo paslaugos palyginimą galite rasti Verslui puslapyje.

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sudaro net 99.8%

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvoje veiklą vykdė 67,943 įmonės, iš kurių 64,043 įmonės priskiriamos labai mažų įmonių kategorijai, 2,825 – mažos įmonėms, 973 – vidutinėms įmonėms ir 102 – stambiųjų įmonių segmentui.

Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patvirtintus apibrėžimus, labai maža įmonė yra ta, kuri turi mažiau kaip 10 darbuotojų, jos metinės pajamos neviršija 2 mln. Eur ir balansinė turto vertė neviršija 1.5 mln. Eur. Atitinkamai, maža įmonė turi mažiau nei 50 darbuotojų, pajamos neviršija 7 mln. Eur, o balansinė turto vertė neviršija 5 mln. Eur. Vidutinė įmonė – mažiau nei 250 darbuotojų, 40 mln. Eur metinių pajamų ir 27 mln. Eur balansinio turto.

[table nl=“~~“]Įmonės tipas,Darbuotojų skaičius,Metinės pajamos~~neviršija (mln. EUR),Turto balansinė vertė~~neviršija (mln. EUR)

Vidutinė įmonė,Mažiau kaip 250, 40, 27.0

Maža įmonė,Mažiau kaip 50, 7, 5.0

Labai maža įmonė,Mažiau kaip 10, 2, 1.5[/table]

Pagal šį Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojantį įmonių skirstymą, smulkusis ir vidutinis verslas (sutrumpinus – SVV) sudaro net 99.8% visų Lietuvoje veikiančių įmonių.

Lietuvoje vyrauja didmeninės ir mažmeninės prekybos (22,124 įmonės, 33% iš visų veiklą vykdžiusių įmonių), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (7,518 įmonių, 11%), apdirbamosios gamybos (6,779 įmonės,  10%), transporto ir saugojimo (6,058 įmonės, 9%) įmonės.

Tarp mažiau populiarių sektorių vyrauja nekilnojamas turtas (3,698 įmonės, 5%), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (3,012 įmonės, 4%), administracinė ir aptarnavimo veikla (2,287 įmonės, 3%), informacija ir ryšiai (2,278 įmonės, 3%), žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (1,867 įmonės, 3%), žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (1,672 įmonės, 2%).

Lietuvoje mažiausiai veiklą vykdančių įmonių yra finansinės ir draudimo veiklos, švietimo, viešojo valdymo ir gynybos, meninės ir pramoginės, elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei kituose aptarnavimo sektoriuose.

Alternatyvaus finansavimo sistema DEBIFO startuoja!

DEBIFO siūlo naują alternatyvaus finansavimo produktą Lietuvos rinkoje – sąskaitų finansavimą.

Mūsų sukurta DEBIFO sistema suteikia galimybę klientams išlaisvinti dėl ilgų apmokėjimo terminų įšaldytas apyvartines lėšas, kurios yra itin svarbios Jūsų verslo plėtrai. DEBIFO sistemos pagalba 30 – 120 d. apmokėjimo terminą sutrumpinsite iki kelių dienų.

DEBIFO sąskaitų finansavimo paslauga turi daug pranašumų palyginus su bankų teikiama faktoringo paslauga. DEBIFO nereikalauja ilgalaikių sutarčių, ar turto įkeitimo ir neturi paslėptų mokesčių. Klientai, užpildę trumpą registracijos formą, gali pateikti sąskaitas finansavimui ir gauti reikiamas lėšas per kelias dienas.

Kodėl verta rinktis DEBIFO sąskaitų finansavimo paslaugą?

DEBIFO misija – padėti smulkioms ir vidutinėms įmonėms vykdyti verslo plėtrą ir suvaldyti pinigų srautus.

Registracija DEBIFO sistemoje yra itin paprasta ir greita. Sąskaitų finansavimas prieinamas ir jaunoms, dar tik augančioms, ir jau kelių metų veiklos istoriją turinčioms įmonėms. Užpildžius trumpą registracijos formą, su Jumis susisieks DEBIFO komandos atstovas ir pateiks papildomų klausimų bei paprašys pateikti reikalingus papildomus duomenis apie jūsų verslą. Kredito rizikos vertinimo komanda sprendimą dėl Jūsų sąskaitų finansavimo priims per kelias dienas ir pateiks Jums pasiūlymą, kuriame iškart bus nurodyta visa paslaugos kaina, be jokių papildomų ar paslėptų mokesčių ateityje. Naudodamiesi DEBIFO neįsipareigojate ilgalaikėmis sutartimis ir nemokate mėnesinių ar metinių mokesčių. Alternatyvaus finansavimo sistemoje DEBIFO klientai moka tik už jiems faktiškai suteiktą finansavimą.

DEBIFO sąskaitų finansavimo ir bankų faktoringo paslaugos palyginimą galite rasti Verslui dalyje.

Kokie yra reikalavimai norint gauti finansavimą?

DEBIFO sistemoje taikomi minimalūs reikalavimai įmonėms, norinčioms naudotis sąskaitų finansavimo paslauga. Įmonė turi veikti bent 6 mėn. ir įmonės pajamos turėtų viršyti 30 tūkst. EUR. DEBIFO sąskaitų finansavimo paslauga įmanoma tik vykdant pardavimus kitam verslo subjektui (B2B segmentas). Jūsų klientai turi būti didelės (metiniai pardavimai viršija 3 mln. Eur) ir stabiliai veikiančios įmonės Lietuvoje ir vienos sąskaitos suma neturi viršyti 30 tūkst. Eur.

Kviečiame išbandyti sąskaitų finansavimo paslaugą ir pasiūlyti ją savo verslo partneriams.