Verslo finansavimas – 2016 m. tendencijos

Lietuvos bankas reguliariai atlieka įmonių apklausas, kurių metu vertinama jų finansinė būklė, veiklos plėtros tendencijos, verslo finansavimo poreikiai ir galimybės. Šiame straipsnyje pateikiama 2016 m. vasario mėn. atliktos apklausos apžvalga (duomenys apie antrą 2015 m. pusmetį).

Atsakymus į klausimus pateikė 503 Lietuvos įmonės. Šiek tiek daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų buvo mažos ir vidutinės įmonės, mažiau nei trečdalis – didelės įmonės, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų.

Bendros verslo tendencijos atrodo teigiamai – didesnė dalis įmonių nurodė padidinę pajamas, pelną ir turimą turtą. Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustų įmonių nurodė, kad veikė pelningai, o tai 6 proc. punktais daugiau nei buvo pirmąjį 2015 m. pusmetį.  Didžiausia dalis pelningai veikusių įmonių buvo pramonės (80,5 %), o mažiausia – paslaugų sektoriuje (72,6 %).

Nors Lietuvos statistikos departamentas 2015 m. fiksavo neigiamą infliaciją (t.y. prekės, įeinančios į standartinį lietuvio vartojimo krepšelį atpigo), 27,6 proc. įmonių apklausos metu teigė, jog kainas padidino. Beveik pusė apklaustų įmonių nurodė padidinusios atlyginimus darbuotojams. Panaši situacija turėtų išlikti ir artimiausioje ateityje – įmonės savo veiklos perspektyvas vertina optimistiškai, tikisi tiek vidaus paklausos augimo, tiek eksporto plėtros.

Verslo finansavimas ir skolinimosi šaltiniai

Įmonių vidiniai ištekliai (t.y. sukauptos lėšos ir kapitalas) išlieka populiariausia verslo finansavimo priemone, tačiau tik juos naudojusių įmonių dalis mažėjo antrą pusmetį iš eilės ir per metus nukrito 11,7 proc. punkto – iki 46,1 proc., o tai rodo didėjantį finansavimo poreikį. 2015 m. antro pusmečio apklausos duomenimis padidėjo finansavimo šaltinių įvairovė, išaugo bankų paskolomis besinaudojusių įmonių dalis (iki 38,8 %).

Nors daugiau nei pusė verslo plėtrą planuojančių įmonių nurodė, kad 2016 m. pirmąjį pusmetį vyksiančios plėtros planuoja finansuoti panaudojant išorės finansavimo šaltinius, kartu buvo pabrėžiamas ir sunkus tokių verslo finansavimo priemonių prieinamumas. Analizuojamu laikotarpiu atmestų finansavimosi prašymų arba pakeisti esamų įsipareigojimų sutarties sąlygas dalis buvo 11,6 proc., ir tai yra 3 procentiniais punktais daugiau lyginant su pirmuoju 2015 m. pusmečiu. Verslo finansavimo kaina išlieka pagrindiniu kriterijumi, ribojančiu skolinimąsi bei darančiu įtaką finansavimosi įstaigos pasirinkimui.

Remiantis apklausos duomenimis galima teigti, jog 2015 m. antrą pusmetį išaugo finansavimosi šaltinių įvairovė – t.y. įmonės veiklos finansavimui naudojo ne tik savo vidinius, bet ir labai daug išorinių šaltinių. Lizingo, išperkamosios nuomos bei faktoringo paslaugomis naudojosi 40,2 procentai respondentų, bankų paskolomis – 38,8 proc., sąskaitos pereikvojimo (angl. overdraft) ir kredito linijos paslaugomis – 35,2 proc., prekybos kreditais – 29 proc. Akcinį kapitalą didino 22,5 proc. įmonių, o ketvirtadalis visų apklaustų įmonių buvo gavusios paramą iš ES struktūrinių fondų. 20,1 proc. įmonių naudojosi valstybės ar savivaldybės finansine parama, o 13,5 proc. įmonių buvo pritraukusios lėšų iš rizikos ir privataus kapitalo fondų bei verslo angelų.

Lyginant su 2015 m. pirmojo pusmečio apklausos duomenimis kiekvienos priemonės dalis bendrame finansavimosi priemonių portfelyje padidėjo, o bankų paskolomis besinaudojančių įmonių skaičius išaugo sparčiausiai. Daugiausia išorinėmis finansavimo priemonėmis naudojasi didelės įmonės. Mažos ir vidutinės įmonės tokiais šaltiniais naudojasi vis dar minimaliai ir finansuoti verslo plėtrą stengiasi vidiniais ištekliais. Pvz. banko paskolomis naudojasi 58,9 proc. visų apklaustų didelių įmonių ir tik 21,6 proc. mažų įmonių. Atitinkamai lizingu, išperkamąja nuoma bei faktoringu naudojosi 55,2 proc. didelių įmonių ir 24,6 proc. mažų įmonių, kredito liniją turėjo 49,7 proc. didelių įmonių ir tik 21,6 proc. mažų įmonių.

Įsipareigojimų kredito įstaigoms turėjo beveik pusė apklaustų įmonių (jų dalis per pusmetį padidėjo 1,1 procentinio punkto). Daugiausia įsipareigojimų turėjo pramonės įmonės (58,5 proc. visų apklaustų pramonės įmonių), mažiausiai – paslaugų veiklą vykdančios įmonės (40,5 proc. apklaustų įmonių). 67,1 proc. įmonių nurodė, kad jų turimų įsipareigojimų kredito įstaigoms vykdymas užtikrintas turto įkeitimu arba garantijomis. Tokių įmonių dalis lyginant su pirmuoju 2015 m. pusmečiu sumažėjo 6,7 procentiniais punktais.

Vertinant verslo finansavimo ir skolinimosi tendencijas 2016 m., poreikis skolintis šiek tiek sumažėjo (nuo 18,5 proc. įmonių, planavusių skolintis 2015 m. pirmame pusmetyje, iki 14 proc. antrame pusmetyje). Skolintas lėšas daugiausia planuojama naudoti įrenginiams, mašinoms ir transporto priemonėms remontuoti ar įsigyti.

Su visais apklausos duomenimis galima susipažinti Lietuvos banko parengtoje apžvalgoje „Įmonių apklausos dėl veiklos finansavimo apžvalga 2016 / 1“ 

Su kitomis verslo finansavimo ir įmonių skolinimosi tendencijų apžvalgomis galite susipažinti čia:

Verslo finansavimo sąlygų apžvalga – auga trumpalaikių paskolų poreikis, Net 85% SVV reikalingas išorinis verslo finansavimas