Verslo finansavimo šaltiniai 2016 m.

verslo finansavimo šaltiniai - sąskaitų finansavimas2016 m. vasario – kovo mėn. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, Finansų rinkų instituto ir advokatų kontoros „COBALT“ užsakymu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos didžiųjų įmonių vadovų požiūrį į verslo finansavimo šaltinius ir koks šių šaltinių žinomumas tarp verslininkų.

Tyrimo metu vykdant telefoninę apklausą buvo apklausti 220 įmonių vadovai. Įmonės buvo iš visų Lietuvos regionų, įvairių verslo sektorių, besiskiriančios darbuotojų skaičiumi bei apyvarta.

Bendros tendencijos dėl verslo finansavimo aiškios – daugiau nei 65 proc. apklaustųjų mano, kad jiems išorinio verslo finansavimo nereikia, tad jie net nesikreipia į finansines įstaigas. Verslo plėtrai naudojami vidiniai ištekliai. Išorinio verslo finansavimo reikėtų maždaug trečdaliui respondentų. Šis poreikis mažėja jau keletą metų iš eilės (2013 m. finansavimo reikėjo 40 proc. respondentų).

Mažas verslo paskolų poreikis susijęs su įmonių prognozuojama verslo plėtra. Įmonių vadovai verslo plėtros galimybes vertina atsargiai, didžioji dalis respondentų (41 proc.) mano, jog per artimiausius 12 mėnesių jų pajamos padidės mažiau nei 5 proc. Net 20 proc. atsakiusių teigė manantys, kad jų pajamos mažės, ir tokia pat dalis respondentų tikėjosi pajamų augimo 5-20 proc.

Populiariausiomis verslo finansavimo priemonėmis išlieka banko paskolos (jas esant poreikiui rinktųsi 70 proc. respondentų), lizingas (67 proc.), Europos Sąjungos parama bei kita valstybės pagalba (52 proc.). Tik 19 proc. apklaustųjų nurodė, jog esant poreikiui finansuoti savo verslą, naudotųsi faktoringo (sąskaitų finansavimo) paslaugomis. Daugumai įmonių vis dar užtenka savo lėšų verslo finansavimui ir dauguma jų nenori skolintis arba išorinis finansavimas joms yra neprieinamas.

Tyrimo metu buvo klausiama, ar įmonės žino apie rizikos kapitalo įmones Lietuvoje ir jų veiklą. Lyginant su 2015 m., šiais metais rizikos kapitalo fondų žinomumas išaugo 10 procentinių punktų – nuo 7 proc. iki 17 proc. Teigiama tendencija yra ta, jog nemažai respondentų rizikos kapitalą supranta jau ne tik kaip pinigus. Bendradarbiaudami su rizikos kapitalo fondais jie tikisi ir naujų naudingų ryšių, patikimų ir patyrusių investuotojų, kurie prisiimtų dalį verslo rizikos, tikisi naujų idėjų, verslo plėtros ir augančių pardavimų.

Priežastys, kodėl įmonės nesirinktų rizikos kapitalo įmonių – įvairios. Dauguma įmonių nurodė, kad nesirinktų rizikos fondų finansavimo, nes joms lengviau rasti kitokį verslo finansavimą. Taip pat verslininkai su niekuo nenori dalintis savo verslo sėkme ir rizika, jiems nepriimtinos rizikos kapitalo fondų sąlygos, bijo būti apgauti ar nesutarti su partneriais, trūksta patirties ir informacijos, neaiškios rizikos kapitalo fondų finansavimo procedūros.

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti koks yra gana naujo Lietuvoje sutelktinio finansavimo žinomumas. Deja tik 8 procentams Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų yra tekę girdėti apie sutelktinį finansavimą ir jie žino šios priemonės veikimo principus. Dar 19 proc. įmonių vadovų buvo apie tai girdėję, tačiau negalėjo išsamiau papasakoti kas tai yra. Ir net 73 proc. apklausos respondentų teigė, jog apie tokią verslo finansavimo priemonę nėra nieko girdėję.

Taigi naujos verslo finansavimo priemonės, tokios kaip rizikos kapitalas, sutelktinis finansavimas, faktoringas ar sąskaitų finansavimas vis dar nėra plačiai žinomos ir naudojamos, o tradicinė banko verslo paskola išlieka populiariausiu išorinio finansavimo šaltiniu.