Eksportas: kaip patikrinti partnerių užsienyje patikimumą?


Lietuvoje įsikūrusios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės vis dažniau renkasi eksportuoti prekes ir paslaugas į užsienį – tai atveria didesnes galimybes ir leidžia dirbti pelningiau. Nors Lietuvos verslininkai noriai renkasi bendradarbiavimą su užsienio įmonėmis, deja, ne visada gali patikrinti naujų verslo partnerių užsienyje patikimumą.

Faktoringo paslauga aktyviausiai naudojasi sparčiai augantys verslo sektoriai


Pirmojo ir didžiausio, pagal klientų skaičių, nebankinių sąskaitų finansuotojo Lietuvoje „Debifo“ duomenys rodo, kad aktyviausiai sąskaitų finansavimo paslauga Lietuvoje naudojasi sparčiausiai augantys – transporto ir statybos – verslo sektorių subjektai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius metus transporto sektoriaus – krovinių vežimo sausumos transportu apimtys augo 13,4 proc., o statybų sektorius atliko 12,5 proc. daugiau darbų.

Sparti plėtra – viena iš grėsmių smulkiam ir vidutiniam verslui

Lietuvos ekonomikai augant, didėjant BVP ir vidaus vartojimui, smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonės taip pat jaučia daugiau impulsų augimui. Tačiau sparti plėtra, tinkamai nesuvaldžius vidinių verslo procesų, iš puikios galimybės gali virsti rimtu iššūkiu. Augti tuo pat metu efektyviai mažinant svarbiausias rizikas SVV įmonėms gali padėti patirtis ir alternatyvios finansinės paslaugos, pritaikytos būtent nedidelėms įmonėms.

Faktoringo nauda maitinimo sektoriui – kuo faktoringas gali būti naudingas maisto tiekėjams?

Jei užsiimate verslu maisto tiekimo pramonės šakoje, verta sužinoti, kuo faktoringo paslaugos gali būti Jums naudingos.

Maitinimo įstaigų bei maisto tiekėjų veiklos grandinė apima keletą žingsnių. Pirmiausia gaunamas užsakymas, tada jis turi būti įvykdytas. Tam, kad galėtumėte įvykdyti užsakymą, Jūs perkate maisto produktus, mokate atlyginimus darbuotojams, dengiate patalpų išlaikymo, transporto bei kitas šlaidas. Įvykdžius užsakymą išrašoma sąskaita klientui, o tada apie 30-60 dienų laukiama apmokėjimo. Šiuo laikotarpiu verslas atsiduria rizikos zonoje, nes Jūsų išlaidos apmokėtos ir grynieji pinigai išleisti, tačiau apmokėjimas už suteiktas paslaugas dar negautas. Tad gavus naują užsakymą iškyla klausimas – kur gauti finansavimą, kad galėtumėte padengti jo vykdymo išlaidas? Nepriklausomai nuo to, ar esate maitinimo paslaugas teikianti įmonė, ar maisto produktų tiekėjas, faktoringo paslaugos šiuo atveju gali Jums labai padėti. Taigi, kaip tai veikia?

Kodėl faktoringas mažam verslui yra geriau nei paskola?

faktoringasSmulkaus ir vidutinio verslo įmonės nuolat susiduria su išorinio finansavimo poreikiu. Vidinių finansinių išteklių ne visada užtenka apyvartiniam kapitalui ar investicijoms finansuoti. Nemaža dalis šalies įmonių, atsiradus verslo finansavimo poreikiui, pirmiausia kreipiasi į banką dėl paskolos suteikimo. Tam reikia paruošti verslo planą, įvertinti turtą, kurį galima panaudoti kaip užstatą, įsipareigoti kas mėnesį ar kas ketvirtį teikti finansinių ataskaitų rinkinius, susidurti su galybe procedūrų, o galiausiai apie mėnesį laukti sprendimo, kurį priims paskolų komitetas.

Finansų planavimo patarimai smulkaus verslo savininkams

Smulkaus ir vidutinio verslo savininkai sudaro didžiąją dalį Lietuvos įmonių. Investuodami savo laiką ir pinigus į nuosavą verslą žmonės dažniausiai tikisi pasiekti finansinę laisvę, realizuoti svajones ir dirbti tokį darbą, kuris jiems labiausiai patinka. Tačiau sėkmingas verslas, ypač veiklos pradžioje, reikalauja daug dėmesio ir pastangų, tad dažnai kitos gyvenimo sritys kaip šeima ar asmeniniai finansai lieka nuošaly. Pateiksime keletą patarimų, ko neturėtų pamiršti smulkaus verslo savininkai, siekdami išlaikyti pusiausvyrą tarp įmonės ir asmeninių finansų ir užsitikrinti stabilias pajamas ateityje.

Kaip išlaikyti stabilias apyvartines lėšas vasaros sezono metu?

Vasaros sezonas daro įtaką kiekvienam verslui. Turizmas, pramogų sektorius, viešbučių verslas tuo metu klesti, tačiau daugumos kitų verslo šakų apyvarta šiuo laikotarpiu sumažėja. Tai atsitinka tiek dėl atostogaujančių darbuotojų, tiek dėl laiką su šeimomis leidžiančių pirkėjų. Tačiau įmonės išlaidos vasaros metu nesumažėja, tad kiekvienas verslininkas turi būti pasiruošęs išgyventi laikotarpį, kai verslo pajamos nėra didelės, o sąnaudų padengimui reikalingi papildomi ištekliai. Štai keletas patarimų, kaip įveikti sezoninius pinigų srautų svyravimo iššūkius.

2018 metų pelningiausios idėjos smulkiajam verslui – vyraujančios tendencijos ir galimybės

Norite pradėti nuosavą verslą, tačiau vis neapsisprendžiate, kuri sritis bus pelninga ateityje? Pateiksime keletą patrauklių ir novatoriškų verslo idėjų, kurios turi didžiausias perspektyvas ateityje, nereikalauja didelio pradinio kapitalo ar ilgų tyrimo darbų ir gali būti pelningos įvairiais ekonomikos vystymosi laikotarpiais. Reikia tik atsidavimo, darbo bei atkaklumo, ir šių idėjų realizavimas suteiks Jums finansinę nepriklausomybę ateityje.

5 patarimai padėsiantys susidraugauti su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (GDPR)

gdpr

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – GDPR), apjungiantis iki šiol galiojusius fizinių asmenų duomenų apsaugos įstatymus visoje Europos Sąjungoje, įsigalioja jau 2018 m. gegužės 25 dieną. Jis leis vartotojams geriau kontroliuoti savo duomenis, o kartu užtikrins didesnį skaidrumą duomenų rinkimo ir naudojimo procesuose. Taigi į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad GDPR apibrėžtos taisyklės nebūtų naujiena ir nesukeltų įmonėms neigiamų pasekmių, o padėtų išlaikyti teigiamą įvaizdį, reputaciją ir gerus santykius su klientais?

Mokesčių našta smulkiam ir vidutiniam verslui

mokesciu nasta Lietuvoje

Apie mokesčius verslui Lietuvoje kalbama dažnai – tai ir pagrindinis politikų diskusijų objektas, ir verslininkų bei investuotojų rūpestis. Kiekvienas verslą pradedantis asmuo analizuoja ne tik verslo aplinką, rinkos paklausą, tačiau vertina ir mokesčių sistemą.

Šalyje egzistuoja daugiau nei 20 įvairių mokesčių, ir jų našta nelengva. Dažnai mokesčių našta apibūdinama kaip visų šalies mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių, įmokų, rinkliavų bei atsiskaitymų sumos santykis su bendruoju vidaus produktu. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, jog mokestinė naštai verslui – tai ne tik sumokami mokesčiai, tačiau taip pat ir sugaištas laikas įvairių formų ir ataskaitų pildymui. Buhalterių darbo laikas nepigus, o kas mėnesį pildomų mokestinių formų – ne viena ir ne dvi, be to, jos nuolat keičiamos, tad dažnai buhalteriams tenka ne tik sekti Valstybinės mokesčių inspekcijos naujienas, tačiau ir dalyvauti brangiai kainuojančiuose finansų ekspertų mokymuose, kuriuose analizuojami naujausi mokesčių pakeitimai ir atsiskaitymo formos. Tai ypač aktualu smulkiesiems verslininkams, kurių uždirbamos pajamos nėra didelės, ir įvairių atsiskaitymo formų pildymas santykinai yra didesnė našta nei didžiosioms įmonėms.