Įmonių bankrotų apžvalga

Lietuvos įmonių bankrotų statistika

Pastaruoju metu įmonių bankrotų skaičius sparčiai didėja. 2016 m. bankrotų skaičius išaugo 35 proc. (lyginant su 2015 m.). Bankroto procesai buvo pradėti 2684 įmonėms, o tai yra net 45 proc. daugiau nei buvo pradėta bankrotų kriziniais 2009 metais. Išaugusį bankrotų skaičių galima sieti ir su paprastesnėmis sąlygomis atsidaryti įmonę ar su didesniu bendru įmonių skaičiumi Lietuvoje. 

2017 m. bankrotų skaičius toliau auga – vien per pirmąjį metų ketvirtį bankroto procesai buvo pradėti 860 įmonių, o tai yra net 48 proc. daugiau nei buvo 2016 m. pirmąjį ketvirtį.

Bankrutuojančių įmonių skaičiaus kitimas 2009-2016 m. laikotarpiu pateikiamas diagramoje.

2009-2016 m. įmonių bankrotų statistika

Toks didelis įmonių bankrotų skaičius pastaruoju metu yra susijęs su Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, kurios buvo patvirtintos 2016 m. liepos 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 647. Remiantis jomis, norint pradėti bankroto procedūrą įmonei nebereikia siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros – tai automatiškai atlieka Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa. Todėl bankrotus įmonėms aktyviai pradėjo inicijuoti Sodra ir VMI – 2016 m. Sodra inicijavo 49,6 proc. visų bankrotų, o VMI – 18,9 proc., 2017 m. pirmą ketvirtį Sodra inicijavo 51,9 proc. visų bankrotų, o VMI – 22,6 proc. Bankrotai inicijuojami seniai neveikiančioms, prikaupusioms skolų ir neturinčioms turto įmonėms.

Analizuojant duomenis pagal bankrutuojančių įmonių veiklą matyti, jog 2016 m. daugiausia bankrutuojančių įmonių buvo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (31,5 proc.), statybose (13,3 proc.), transporto ir saugojimo (9,5 proc.) bei administracinėje bei aptarnavimo veikloje (9,4 proc.). Tokia situacija išlieka ir 2017 m., ir šias ekonomines veiklas vykdančių įmonių bankrotų skaičius tik didėja – lyginant 2017 m. pirmojo ketvirčio duomenis didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje veikiančių įmonių bankrotų skaičius išaugo 68,8 proc., statyboje – 48,7 proc., administracinėje bei aptarnavimo veikloje – 51,9 proc.

Transporto ir saugojimo veikla užsiimančių įmonių skaičius 2017 m. pirmąjį ketvirtį išaugo rekordiškai – net 100 proc. 2016 m. pirmąjį ketvirtį bankrutavo 10 tokią veiklą vykdžiusių įmonių, o šiemet – net 20. Be to, 2016 m. bankrutavo daugiausia transporto sektoriaus įmonių per pastarąjį dešimtmetį – net 409 įmonės. Palyginimui 2009 m., ekonomikos krizės laikotarpiu, bankrutavusių transporto įmonių buvo 349.

Nuo 2014 m. nuolat auga dalis bankrotų, atliekamų supaprastinta tvarka. Supaprastintų bankroto procesų dalis bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje 2014 m. padidėjo 25,6 proc., 2015 m. – 33,5 proc., 2016 m. – 40,4 proc.

Per 2016 m. bankroto bylos teisme buvo iškeltos 2509 įmonėms, o 175 įmonių bankroto procesai pradėti ne teismo tvarka. 2016 m. bankroto bylų teisme buvo 33,3 proc. daugiau negu 2015 m., o ne teismo tvarka vykdomų procesų – net 69,9 proc. daugiau nei 2015 m.

 

Straipsnis parengtas remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos pateiktais duomenimis.

 

Verslo finansavimo aplinka Lietuvoje

verslo finansavimo aplinka lietuvoje

Lietuvos bankas reguliariai atlieka įmonių apklausą, siekdamas gauti informacijos apie įmonių finansinę būklę, verslo plėtros galimybes ir verslo finansavimo aplinką, skolinimosi poreikius, įvertinti įmonių paklausos finansiniams ištekliams bei skolinimosi iš kredito ir kitų finansų įstaigų pokyčius. Šiame straipsnyje pateikiama apklausos, atliktos 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn. apžvalga.

Apklausoje dalyvavo 501 Lietuvoje veikianti įmonė. Daugiau nei du trečdalius apklausoje dalyvavusių respondentų sudarė įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų, kitą dalį – tos, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų. Daugiausia įmonių – 165 buvo iš paslaugų sektoriaus, iš pramonės – 119, iš prekybos – 126, ir iš statybos sektoriaus – 91 įmonė. Įmonės, turinčios iki 9 darbuotojų, vadinamos mažomis įmonėmis, turinčios 10 ir daugiau, bet mažiau negu 50 darbuotojų, – vidutinėmis įmonėmis, o turinčios 50 ir daugiau darbuotojų, – didelėmis įmonėmis.

Verslo finansavimo tyrimo rezultatai:

Taigi, vertindamos savo finansavimo poreikius, įmonės dažniausiai teigė, jog plėtrai užtenka savų išteklių (t.y. nuosavo kapitalo). Tokių įmonių dalis sudarė 51 proc. visų apklaustų įmonių. Ši tendencija vyrauja jau kurį laiką, turėtų išlikti ir artimiausioje ateityje. Kitos dvi priežastys, kurias įmonės paminėjo kaip svarbias ir lemiančias jų sprendimą nesiskolinti, buvo išorės išteklių kaina, bei savininkų nenoras prisiimti papildomų įsipareigojimų – šias priežastis nurodė po 23 proc. respondentų. Per didelę išorės išteklių kainą kaip svarbų veiksnį, lemiantį vidaus išteklių naudojimą veiklos finansavimui, dažniau minėjo mažos įmonės. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog šio veiksnio reikšmė lyginant su ankstesnės apklausos duomenimis gerokai sumažėjo – nuo beveik 50 proc. iki 23 proc. Vadinasi įmonės finansavimo sąlygos verslui gerėja, mažėja paskolų kaštai. Taip teigė ir apklaustos įmonės.

Apklaustų įmonių nuomone, skolinimosi galimybės verslui gerėjo, o bankų paskolų teikimo sąlygos švelnėjo. Tik 32 proc. įmonių nurodė, jog verslo finansavimas yra visiškai ar iš dalies apribotas, o tai yra 15 proc. punktų mažiau nei per ankstesnę apklausą. Dažniausiai taip teigė mažos įmonės ir statybų veiklą vykdančios įmonės. 3 proc. visų respondentų nurodė, jog paskolos jiems yra visiškai prieinamos. Nemaža dalis įmonių – 39,5 proc. – negalėjo įvertinti paskolų prieinamumo verslui. Taigi galima teigti, jog šios įmonės nesikreipė dėl paskolų gavimo ir verslo plėtrą finansuoja savo ištekliais.

Pastebimai sumažėjo įmonių, teigiančių, kad savo įsipareigojimus yra užtikrinusios fizinių asmenų laidavimu (nuo 35 iki 20 proc.). Turto įkeitimu (garantijomis) paskolas yra užtikrinę beveik 68 proc. įmonių.

Vertinant įsipareigojimų kredito įstaigoms turinčias įmones ir jų finansavimą, matyti, jog daugiausia tokių įsipareigojimų turi statybos ir prekybos sektoriuose veikiančios įmonės (atitinkamai 48,4 ir 47,6 proc.) bei didelės įmonės – 55,4 proc. Tuo tarpu mažų įmonių, turinčių įsipareigojimų kredito institucijoms, dalis sudaro tik 22,3 proc.

Padaugėjo įmonių (nuo 49 iki 57 proc.) kurioms kredito įstaigos visiškai patenkino prašymus dėl naujos paskolos suteikimo ar esamų paskolos sąlygų pakeitimo. 10 proc. įmonių prašymai suteikti paskolą ar pakeisti paskolos sąlygas buvo atmesti. Dažniausiai buvo nepatenkinami mažų ir vidutinių įmonių finansavimo prašymai, o didelių įmonių prašymų nepatenkinta nebuvo. Pagrindinė prašymų atmetimo priežastis buvo per dideli esami įmonių įsipareigojimai (24 proc.). 41,2 proc. įmonių teigė, jog iš kredito įstaigų gavo nemotyvuotus atsakymus dėl verslo paskolos suteikimo ar paskolos sąlygų pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, jog sumažėjo bendrosios ekonominės aplinkos svarba vertinant įmonių prašymus dėl paskolų – ją, kaip pagrindinę prašymų atmetimo priežastį, nurodė tik 11,8 proc. apklaustų įmonių, o tai yra 30 proc. punktų mažiau, nei tokių respondentų buvo per ankstesnę apklausą. Nė vienai įmonei finansavimo prašymas nebuvo atmestas dėl to, jog buvo pasiūlytas neperspektyvus projektas ar įmonė turėjo prastą kreditavimo istoriją.

Vertinant ateities perspektyvas, dauguma įmonių – 70,7 proc. – nurodė, jog skolinimosi poreikio nebus. Kad ateityje būtinybė skolintis didės, manė tik 9 proc. apklaustų įmonių, o tai yra 15 procentinių punktų mažiau, nei praėjusį pusmetį. Didinti įsipareigojimus dažniausiai planavo vidutinio dydžio ir gamybą vykdančios įmonės, o juos mažinti – didelės ir prekybos įmonės.

Su visais apklausos duomenimis galite susipažinti Lietuvos banko svetainėje.

2016 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus Lietuvoje išaugo 5%

Lietuvos ekonomikai išlaikant stabilų augimo tempą, optimistinės nuotaikos atsispindi ir įmonių duomenų statistikoje – lyginant su 2015 m., per pirmąjį 2016 m. pusmetį mažų ir vidutinių įmonių skaičius išaugo 4,5 proc. Iš viso buvo įsteigtos 3395 įmonės. Populiariausia įmonių teisinė forma išlieka uždaroji akcinė bendrovė. Tokių įmonių buvo įsteigta 2652, ir jų skaičius išaugo 4,3 proc. Ženkliai padidėjo ir mažųjų bendrijų skaičius – per pusmetį jų įsteigta 1022, t.y. 46,4 proc. daugiau nei buvo 2015 m.

Tuo tarpu individualių įmonių skaičius sumažėjo 2,9 proc. – buvo likviduotos 293 įmonės. Tam įtakos galėjo turėti socialinio draudimo įmokų padidinimas individualių įmonių savininkams. Nustačius, kad valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokos turi būti mokamos kas mėnesį nuo minimalios mėnesinės algos dydžio net jei savininkas tokios sumos sau neišsimoka ir net jei tokių pajamų negauna, padidėjusi mokestinė našta galėjo lemti mažas pajamas gaunančių individualių įmonių veiklos nutraukimą. Individualių įmonių mažėjimą galėjo lemti ir tai, kad verslininkams vis mažiau priimtina yra neribota civilinė atsakomybė, kai nesėkmės atveju verslininkas rizikuoja ne tik įmonės, tačiau ir savo asmeniniu turtu.

Žemės ūkio bendrovių skaičius išaugo 7,1 proc. – padidėjo nuo 396 iki 424 įmonių.

Daugiausia naujų įmonių užsiima didmenine ir mažmenine prekyba (823 vnt. arba 3,4 proc. daugiau nei 2015 m.), profesine, moksline ir technine veikla (602 vnt., 7 proc. daugiau nei 2015 m.). Švietimo veikla užsiimančių įmonių skaičius išaugo 11,5 proc. (nuo 565 iki 630), o menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla – net 13,7 proc. (nuo 613 iki 697). 244 naujai įsteigtos įmonės vykdo administracinę ir aptarnavimo veiklą – jų skaičius išaugo 8,9 proc., o 225 naujos įmonės užsiima informacija ir ryšiais – tokių įmonių šiemet yra 8,4 proc. daugiau nei pernai. Apskritai įmonių skaičius didėjo visose veiklų srityse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, kur įmonių skaičius sumažėjo nuo 4 iki 3.

Ekonomikos veikla (EVRK 2) – 2016 m. pr. Įmonių skaičius Pokytis (vnt.) Pokytis (%)
Didmeninė ir mažmeninė prekyba 25034 823 3.4%
Profesinė; mokslinė ir techninė veikla 9254 602 7%
Statyba 7274 326 4.7%
Transportas ir saugojimas 7543 154 2.1%
Apdirbamoji gamyba 7523 148 2%
Nekilnojamojo turto operacijos 4468 265 6.3%
Administracinė ir aptarnavimo veikla 3000 244 8.9%
Informacija ir ryšiai 2890 225 8.4%
Elektros; dujų; garo tiekimas kondicionavimas 1040 32 3.2%
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 3397 103 3.1%
Žemės ūkis; miškininkystė ir žuvininkystė 2233 124 5.9%
Kita aptarnavimo veikla 1368 55 4.2%
Meninė; pramoginė ir poilsio veikla 697 84 13.7%
Žmonių sveikatos priežiūra 1850 91 5.2%
Švietimas 630 65 11.5%
Finansinė ir draudimo veikla 765 37 5.1%
Vandens tiekimas; atliekų tvarkymas 380 1 0.3%
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 123 17 16%
Viešasis valdymas ir gynyba 3 -1 -25%
Lietuvoje veikiančių įmonių skaičius 79472 3395 4.5%

2015 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičių ir statistiką galite rasti čia.

 

Vėluojančių sąskaitų apmokėjimo statistika

Vėluojantys sąskaitų apmokėjimai – tai tylūs šiuolaikinio verslo žudikai. Jūs negaunate apmokėjimų kada jų reikia, ir tai sutrikdo visą įmonės veiklą. Didžiosios Britanijos kompanija „Marketinvoice“ atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti įvairių įmonių iš daugiau kaip 80 šalių sąskaitų apmokėjimo terminus ir vėlavimų trukmę. Šiame straipsnyje pristatysime tyrimo rezultatus.

Tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie sąskaitas – kas sąskaitą išrašė, kam ir kada sąskaita buvo išrašyta. Buvo surinkti duomenys apie tai, kada sąskaitos turėjo būti apmokėtos pagal sutartą terminą, ir kada faktiškai jos buvo apmokėtos. Tyrimą atlikusi kompanija per penkerius metus surinko duomenis apie daugiau nei 30 tūkstančių atskirų sąskaitų, išduotų įvairių dydžių įmonėms, esančioms daugiau nei 80 skirtingų šalių.

Pagrindiniai sąskaitų apmokėjimo tyrimo rezultatai:

  • 60 proc. sąskaitų apmokamos pavėlavus;
  • 20 proc. sąskaitų apmokama vėluojant ilgiau nei dvi savaites;
  • 6 dienos – vidutinė sąskaitų apmokėjimo vėlavimų trukmė.

Tyrimo metu buvo nustatyta, jog Didžiosios Britanijos smulkios ir vidutinės įmonės turi neapmokėtų sąskaitų už daugiau nei pusę trilijono svarų!

Lyginant gerai žinomas ir patikimas bendrovės (angl. Blue chips) su kitomis įmonėmis, bendra vėluojamų apmokėti sąskaitų situacija panaši – 2015 m. Blue chips įmonės pavėluotai apmokėjo 62,2 proc. sąskaitų, o kitos mažos ir vidutinės įmonės – 61,7 proc. sąskaitų. Tačiau tendencijos nedžiuginančios – lyginant su 2014 m. duomenimis, vėluojamų apmokėti sąskaitų skaičius išaugo apie dešimt procentinių punktų – atitinkamai nuo 51,4 proc. „Blue chips“ apmokamų sąskaitų ir nuo 53,4 proc. kitų įmonių sąskaitų.

Vidutinis sąskaitos apmokėjimo vėlavimas buvo 5,9 dienos „Blue chips“ kompanijų ir 4,3 dienos mažų ir vidutinių įmonių. Taigi tyrimo duomenys rodo, jog didelės ir patikimos įmonės dažniau neatsiskaito laiku su tiekėjais ir jų vėlavimo terminai yra ilgesni.

Vienintelis sektorius, kuris sąskaitas dažniau apmoka anksčiau negu vėluoja – tai bankininkystės sektorius, o vidutinė vėlavimo trukmė čia siekia tik 0,3 dienos.

Didžioji dalis laiku neapmokėtų sąskaitų buvo adresuota didiesiems prekybos centrams (buvo analizuoti 9 iš 10 didžiausių Didžiosios Britanijos preybos centrų duomenys). Tokios sąskaitos sudarė 68,7 proc. sąskaitų, kurias buvo vėluojama apmokėti. Tuo tarpu mažmeninės prekybos sektoriuje (visų pramonės šakų) sąskaitos buvo apmokamos su didžiausiais vėlavimais. Vidutinis vėlavimo terminas siekė net 10,7 dienas!

Tyrimą atlikusi kompanija palygino vėlavimų apimtis ne tik tarp Didžiosios Britanijos įmonių, tačiau ir visame pasaulyje. Buvo nustatyta, jog ilgiausi vėlavimo terminai, net 26,4 dienos yra Australijoje. Tuo tarpu net 6,5 dienom anksčiau sąskaitos apmokamos Japonijoje. Kitų valstybių vėlavimų terminai parodyti žemiau esančioje diagramoje.

Vidutinė sąskaitų apmokėjimo vėlavimo trukmė 2015 m.

Sąskaitų apmokėjimo statistika

Vėluojančių sąskaitų apmokėjimo tyrimo duomenys išryškino labai realią ir paplitusią problemą, su kuria milijonai verslo įmonių savininkų susiduria kiekvieną dieną. Didžiosios kompanijos turėtų prisiimti daugiau atsakomybės santykiuose su tiekėjais ir siekti savalaikio sąskaitų apmokėjimo.

Primename, kad išrašytą tikslesnė sąskaita gali pagreitinti jos apmokėjimą. 

DEBIFO sąskaitų finansavimo produktas suteikia galimybę klientams atlaisvinti ilguose apmokėjimo terminuose užšaldytas apyvartines lėšas, kurios yra itin svarbios verslo plėtrai. Klientai pasinaudoję DEBIFO finansavimo paslauga gali sutrumpinti iki 90 d. siekiantį apmokėjimo terminą iki kelių dienų.

 

SVV vadovai išorinio finansavimo perspektyvas vertina prasčiau nei pernai

verslo finansavimas, paskolos versui, svv statistikaTęsiame verslo finansavimo tyrimų apžvalgų seriją (I, II, III) ir pateikiame įdomiausias įžvalgas iš Lietuvos įmonių požiūrio į finansavimą 2014-2015 metų lyginamosios analizės.

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovų požiūrio į finansavimą tyrimą atliko Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija kartu su advokatų kontora COBALT ir Lietuvos finansų rinkos institutu. Tyrimo metu telefonu apklausti 319 įmonių vadovai.

Įžvalgos ir statistika iš verslo požiūrio į finansavimą tyrimo:

Verslo finansavimo sąlygų apžvalga – auga trumpalaikių paskolų poreikis

Lietuvos bankas rengia reguliarias verslo finansavimo sąlygų apklausas, kurių metu apklausiami vadovaujančias pozicijas užimantys finansavimo departamentuose dirbantys asmenys. Naujausia verslo finansavimo sąlygų apklausa parodė, kad 2015 m. I ketv. bankų skolinimo įmonėms sąlygos išliko beveik nepakitusios.

Įdomiausios verslo finansavimo apklausos įžvalgos:

  • Didėjančios konkurencijos paskolų rinkoje ir mažėjančių komercinių bankų finansavimo kaštų kombinacija pagerino verslo finansavimo sąlygas (sumažėjo vidutinė palūkanų norma).
  • 2015 m. I ketv. komerciniai bankai paskolų paraiškas vertino ne taip griežtai , tačiau tolimesnio verslo finansavimo sąlygų gerinimo bankų atstovai nenumato.
  • Kaip ir buvo prognozuota kitų verslo finansavimo apklausų, apžvelgiamu periodu paskolų ir finansavimo poreikis didėjo. Labiausiai buvo jaučiamas trumpalaikių paskolų poreikis smulkioms ir vidutinėms įmonėms, o ilgalaikių paskolų paklausa mažėjo.
  • Smulkus ir vidutinis verslas jautė didesnį paskolų poreikį dėl išaugusių atsargų ir apyvartinio kapitalo bei palankios žemų palūkanų normos aplinkos.
  • SVV įmonės įvardina, kad ir toliau siekia maksimaliai išnaudoti vidaus lėšas verslo plėtros finansavimui.
  • Statybos, transportavimo, viešbučių ir restoranų veiklą vykdančioms įmonėms galimybės gauti paskolą iš bankų sumenko dėl padidėjusios sektoriaus rizikos. Tačiau apdirbamosios gamybos ir prekybos įmonės gali tikėtis palankesnių verslo finansavimo sąlygų.
  • 2015 m. I ketv. vidutinė taikoma marža rizikingesnėms paskoloms didėjo, o saugesnėms paskoloms mažėjo. Vis dėlto, paskolų sutarčių įsipareigojimai per apžvelgiamą laikotarpį sugriežtėjo visoms išduodamoms paskoloms.
  • Bendram rizikos vertinimui šį ketvirtį didesnį poveikį turėjo su bendra ekonomikos situacija susiję lūkesčiai (mažesnis šalies BVP augimas) ir tam tikros rizikingesnės pramonės šakos (pvz. statyba, transportas).
  • Bankai, kaip ir ankstesniais metais, tikisi, kad bendras paskolų portfelis per metus padidės iki 3 proc.

 

Lietuvos banko rengiamoje verslo finansavimo apklausoje dalyvavo septyni komerciniai bankai ir keturi užsienio bankų filialai. Lietuvos banko apklausą dėl verslo finansavimo galite rasti paspaudę šią nuorodą.

2015 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičius Lietuvoje išaugo 12%

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių skaičius 2015 m. pradžioje išaugo 12% iki 76 077 įmonių. Per metus Lietuvoje veikiančių įmonių padidėjo 8134.  Naujų įmonių kūrimąsi skatina auganti šalies ekonomika, didėjantis vartotojų pasitikėjimas, gerėjančios verslo nuotaikos ir supaprastintos įmonės įregistravimo procedūros. Dauguma mažų ir vidutinių įmonių 2015 m. tikisi padidinti pardavimo pajamas, išauginti eksporto dalį pardavimų struktūroje, pritaikyti inovacijas versle ir įgyvendinti investicinius projektus.

Daugiausia veikiančių įmonių padidėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (+2087 įmonės; +9%), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (+1134 įmonės; +15%), statybos (+859 įmonės; +14%), transporto ir saugojimo (+735 įmonės; +11%) ir apdirbamosios gamybos sektoriuose (+596 įmonės; +8.8%). Mažiausiai valstybiniame viešojo valdymo ir gynybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo ir vandens tiekimo sektoriuose.

Uždaroji akcinė bendrovė išlieka tarp populiariausių teisinių formų (įregistruotos 7962 uždarosios akcinės bendrovės), tačiau mažosios bendrijos atranda savo nišą Lietuvoje ir mažina UAB poreikį (per metus įkurtos 2680 mažosios bendrijos). Individualių įmonių populiarumas nyksta ir jų išregistruojama daugiau, nei įregistruojama naujų. Plačiau apie mažųjų bendrijų, uždarųjų akcinių bendrovių ir individualių įmonių skirtumus galite susipažinti atsidarę Ūkio ministerijos paruoštą dokumentą.

Verslo finansavimo tendencijos – planuojamas skolinimosi poreikis auga

Lietuvos bankas paskelbė 2015 m. vasario – kovo mėn. atlikto verslo finansavimo poreikio apklausos rezultatus. Šie rezultatai nuteikia optimistiškai – dauguma šalies įmonių išlaiko pardavimų augimą, o daugiau nei pusė įmonių veikia pelningai. Kalbant apie verslo finansavimą, rezultatai dviprasmiški – finansavimo šaltinių didėja ir jie tampa labiau prieinami, tačiau verslui finansavimo kaina išlieka pagrindine problema.

2014 m. II pusmetį, palyginti su tų pačių metų I pusmečiu, net 55% įmonių sugebėjo padidinti pardavimo pajamas, o 20% apklaustų verslo subjektų išlaikė stabilų pardavimų lygį. Be to, net 27% visų įmonių pavyko sumažinti įsipareigojimų naštą.

2014 m. II pusmetį , palyginti su I pusmečiu, pelningai dirbančių verslų sumažėjo nuo 75% iki 65%. Tam įtakos galėjo turėti veiklos sezoniškumas, tačiau sumažėjęs bendrovių pelningumas ir pelningai dirbančių įmonių skaičius taip gali būti ir vienas iš šalies ūkio augimo sulėtėjimo signalų. Daugiausiai pelningai dirbančių įmonių buvo prekybos, mažiausiai – statybų sektoriuje.

Verslo augimo tempą galima vertinti pagal naujų darbuotojų įdarbinimo rodiklius. Verslo finansavimo apklausa parodė, kad 2014 m. II pusmetį naujų darbuotojų skaičius nežymiai išaugo, o dauguma įmonių išlaikė nepakitusį darbuotojų skaičių. Darbuotojų skaičius labiausiai išaugo statybų sektoriuje, o mažiausiai – prekybos sektoriuje.

Nefinansinės įmonės nurodė, kad didžiausia našta verslui išlieka padidėjusi mokesčių našta, išaugusi konkurencija ir klientų trūkumas. Beveik 50% įmonių nurodė, kad mokesčių našta išlieka didelė, nors jos reikšmė ir sumažėjo. Su padidėjusia mokesčių našta dažniausiai susiduria smulkus ir vidutinis verslas.

Verslo finansavimo tyrimas atskleidė, kad verslui mažiausiai sunkumų kėlė padidėjusios gamybos sąnaudos, klientų įsiskolinimas ir finansavimo prieinamumas. Su finansavimo trūkumu labiausiai susidūrė statybų veiklą vykdančios įmonės, o mažiausiai – pramonės ir prekybos įmonės.

Net 85% SVV reikalingas išorinis verslo finansavimas

2013 m. INVEGA apklausė smulkųjį ir vidutinį verslą dėl finansavimo poreikio. DEBIFO komanda bendraudama su SVV atstovais jaučia, kad tyrimo rezultatai išliko aktualūs ir 2015 m., todėl šiame įraše nusprendėme trumpai juos pristatyti. Tyrimo metu į pateiktus klausimus apie finansavimo poreikį atsakė 508 smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektai, beveik lygiomis dalimis pasiskirstę tarp prekybos, gamybos ir paslaugų sektorių.

SVV finansavimo poreikis Lietuvoje:

  • Net 85% visų apklaustų SVV subjektų reikalingas išorinis verslo finansavimas ir 76% smulkaus ir vidutinio verslo atstovų dėl finansavimo kreipiasi į finansų institucijas.
  • 24% apklaustų SVV atstovų dėl finansavimo nesikreipė, nes nenorėjo priklausyti nuo finansų institucijos.
  • Tik 42% visų prašiusių verslo finansavimo gavo prašyto dydžio finansavimą pasirinktomis sąlygomis, 40% gavo mažesnį finansavimą ar su papildomomis sąlygomis, o 18% SVV atstovų finansavimas nebuvo suteiktas.
  • 79% iš visų gavusių finansavimą su papildomomis sąlygomis nurodė, kad buvo paprašyti įkeisti didesnį turtą, 55% SVV subjektų turėjo pateikti papildomas garantijas ar fizinių asmenų laidavimus, 39% SVV atstovų – pateikti papildomas valstybės garantijas.
  • 70% SVV įmonių gavo mažesnį nei prašytas finansavimas dėl užstato trūkumo.
  • Dažniausi sunkumai gaunant finansavimą – griežti finansavimo reikalavimai, užstato trūkumas arba per didelė finansavimo kaina.
  • Jaunų įmonių atstovai įvardino ir tai, kad finansų institucijos nėra linkusios skolinti naujai įsteigtoms įmonėms.
  • 59% SVV įmonių išorinį verslo finansavimą panaudojo investicijoms į materialųjį turtą, 55% finansavo apyvartinį kapitalą.

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sudaro net 99.8%

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvoje veiklą vykdė 67,943 įmonės, iš kurių 64,043 įmonės priskiriamos labai mažų įmonių kategorijai, 2,825 – mažos įmonėms, 973 – vidutinėms įmonėms ir 102 – stambiųjų įmonių segmentui.

Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patvirtintus apibrėžimus, labai maža įmonė yra ta, kuri turi mažiau kaip 10 darbuotojų, jos metinės pajamos neviršija 2 mln. Eur ir balansinė turto vertė neviršija 1.5 mln. Eur. Atitinkamai, maža įmonė turi mažiau nei 50 darbuotojų, pajamos neviršija 7 mln. Eur, o balansinė turto vertė neviršija 5 mln. Eur. Vidutinė įmonė – mažiau nei 250 darbuotojų, 40 mln. Eur metinių pajamų ir 27 mln. Eur balansinio turto.

[table nl=”~~”]Įmonės tipas,Darbuotojų skaičius,Metinės pajamos~~neviršija (mln. EUR),Turto balansinė vertė~~neviršija (mln. EUR)

Vidutinė įmonė,Mažiau kaip 250, 40, 27.0

Maža įmonė,Mažiau kaip 50, 7, 5.0

Labai maža įmonė,Mažiau kaip 10, 2, 1.5[/table]

Pagal šį Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojantį įmonių skirstymą, smulkusis ir vidutinis verslas (sutrumpinus – SVV) sudaro net 99.8% visų Lietuvoje veikiančių įmonių.

Lietuvoje vyrauja didmeninės ir mažmeninės prekybos (22,124 įmonės, 33% iš visų veiklą vykdžiusių įmonių), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (7,518 įmonių, 11%), apdirbamosios gamybos (6,779 įmonės,  10%), transporto ir saugojimo (6,058 įmonės, 9%) įmonės.

Tarp mažiau populiarių sektorių vyrauja nekilnojamas turtas (3,698 įmonės, 5%), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (3,012 įmonės, 4%), administracinė ir aptarnavimo veikla (2,287 įmonės, 3%), informacija ir ryšiai (2,278 įmonės, 3%), žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (1,867 įmonės, 3%), žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (1,672 įmonės, 2%).

Lietuvoje mažiausiai veiklą vykdančių įmonių yra finansinės ir draudimo veiklos, švietimo, viešojo valdymo ir gynybos, meninės ir pramoginės, elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei kituose aptarnavimo sektoriuose.