Apie mokesčius verslui Lietuvoje kalbama dažnai – tai ir pagrindinis politikų diskusijų objektas, ir verslininkų bei investuotojų rūpestis. Kiekvienas verslą pradedantis asmuo analizuoja ne tik verslo aplinką, rinkos paklausą, tačiau vertina ir mokesčių sistemą.
Šalyje egzistuoja daugiau nei 20 įvairių mokesčių, ir jų našta nelengva. Dažnai mokesčių našta apibūdinama kaip visų šalies mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių, įmokų, rinkliavų bei atsiskaitymų sumos santykis su bendruoju vidaus produktu. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, jog mokestinė naštai verslui – tai ne tik sumokami mokesčiai, tačiau taip pat ir sugaištas laikas įvairių formų ir ataskaitų pildymui. Buhalterių darbo laikas nepigus, o kas mėnesį pildomų mokestinių formų – ne viena ir ne dvi, be to, jos nuolat keičiamos, tad dažnai buhalteriams tenka ne tik sekti Valstybinės mokesčių inspekcijos naujienas, tačiau ir dalyvauti brangiai kainuojančiuose finansų ekspertų mokymuose, kuriuose analizuojami naujausi mokesčių pakeitimai ir atsiskaitymo formos. Tai ypač aktualu smulkiesiems verslininkams, kurių uždirbamos pajamos nėra didelės, ir įvairių atsiskaitymo formų pildymas santykinai yra didesnė našta nei didžiosioms įmonėms.
Taikomi mokesčiai
Pagrindinis mokestis verslui yra pelno mokestis, o taip pat svarbūs gyventojų pajamų mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos, nes nuo jų priklauso žmogiškųjų išteklių kaina. Lietuvoje pelnas yra apmokestinamas du kartus – pirmą kartą – 15 proc. pelno mokesčiu, o po to dar kartą mokesčius sumoka akcininkas, kuris nori išsimokėti pelną (jam pritaikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis). Pastaruoju metu pasaulyje vyrauja tendencija, jog pelno mokestis įmonėms yra mažinamas (2016 m. pelno mokestis buvo sumažintas Norvegijoje, Danijoje, Japonijoje, Malaizijoje), tuo tarpu Lietuvoje tik siūloma plėsti pelno, kuris investuojamas į investicinius projektus neapmokestinimą.
Socialinio draudimo įmokos sudaro ženklią sumą nuo darbuotojams mokamo atlyginimo. 2017 m. jos buvo dar padidintos patiems smulkiausiems verslininkams – individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems nariams bei mažųjų bendrijų nariams. 2018 m. įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, ir jei darbuotojas dirba nepilną darbo laiką ir gauna mažesnį nei minimalų atlyginimą, jo įmokos vistiek skaičiuojamos nuo minimalios mėnesinės algos dydžio. Šis pakeitimas taip pat skaudžiausiai palietė smulkiuosius verslininkus, kurie darbuotojus dažnai samdo nepilnai darbo dienai – tokie darbuotojai tapo labiausiai apmokestintais visoje Lietuvoje.
Dar vienas Lietuvos mokesčių naštos elementas smulkiam ir vidutiniam verslui yra nuolatinė mokesčių kaita ir sudėtingas, daugybę išimčių turintis jų taikymas. Verslininkams svarbu žinoti, kokioje aplinkoje jiems reikės dirbti, kokius mokesčius ir kada mokėti. Jie planuoja savo veiklą, išlaidas, rengia prognozinius biudžetus. Bet nuolat keičiantis mokesčių dydžiams, verslininkai priversti dirbti neapibrėžtumo sąlygomis, jiems sunku prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, įdarbinti darbuotojus nežinant kiek ir kokių mokesčių jiems reikės sumokėti po pusmečio ar metų.
Siekiant skatinti verslumą ir mažinti mokestinę naštą smulkioms verslo įmonėms, būtina siekti mokesčių sistemos stabilumo ir administracinės naštos mažinimo. Šiais laikais, kai verslą nesunku įsteigti bet kurioje kitoje šalyje, mokesčių sistemos paprastinimas ir priartinimas prie verslo poreikių yra būtinas siekant tapti patrauklia šalimi tiek užsienio investuotojams, tiek vietos verslininkams.