SVV vadovai išorinio finansavimo perspektyvas vertina prasčiau nei pernai

verslo finansavimas, paskolos versui, svv statistikaTęsiame verslo finansavimo tyrimų apžvalgų seriją (I, II, III) ir pateikiame įdomiausias įžvalgas iš Lietuvos įmonių požiūrio į finansavimą 2014-2015 metų lyginamosios analizės.

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovų požiūrio į finansavimą tyrimą atliko Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija kartu su advokatų kontora COBALT ir Lietuvos finansų rinkos institutu. Tyrimo metu telefonu apklausti 319 įmonių vadovai.

Įžvalgos ir statistika iš verslo požiūrio į finansavimą tyrimo:

Mokėjimo įstaigos siūlo alternatyvą tradicinėms pinigų pervedimo paslaugoms

mokėjimo įstaiga, elektroniniai pervedimai, mokėjimai, pervedimaiMokėjimo įstaiga – tai bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra teikti mokėjimo paslaugas, tokias kaip pinigų pervedimai, mokėjimo priemonių išdavimas, mokėjimo pavedimų vykdymas ir kita. Mokėjimo įstaiga gali būti akcinė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai Lietuvos Bankas išdavė mokėjimo įstaigos licenciją.

Konkurencija mokėjimo rinkoje auga kiekvienais metais ir mokėjimo įstaigos perima vis didesnę mokėjimo rinkos dalį. Tai ypač naudinga verslui, kuriam vykdant veiklą būtina atlikti ar priimti didelį skaičių mokėjimų operacijų. Išanalizavus istorinius bankų įkainių pokyčius, tikėtina, kad mokėjimo įstaigų rinkos dalis augs ir ateityje.

2014 m. vartotojai atliko virš 60 mln. pervedimų grynaisiais pinigais (arba pateikiant pavedimą banko skyriuje), iš kurių 48 mln. pervedimų buvo atlikta mokėjimo įstaigose. Pagal šiuos duomenis, bankų rinkos dalis mokėjimo rinkoje smuktelėjo nuo 24% iki 21%.

Elektroninių pervedimų 2014 m. atlikta beveik 116 mln., iš kurių 109 mln. operacijų atlikta bankuose ir tik 7 mln. mokėjimo įstaigose. Nepaisant to, kad 7 mln. operacijų, t.y. 6% rinkos dalis, dar yra nedidelis skaičius, mokėjimo įstaigose atliktų elektroninių pervedimų skaičius padidėjo beveik 3 kartus.

Patarimai, kaip efektyviau valdyti pinigų srautus

pinigu srautai - verslo finansavimas

Pradedantiesiems ir smulkiesiems verslininkams neretai stinga patirties, kaip geriau valdyti pinigų srautus. Tai ypač svarbu tam, kad įmonė galėtų sėkmingai plėstis ir sumažintų papildomo verslo finansavimo poreikį. Pinigų srautų trūkumas gali labai greitai sustabdyti veiklos plėtrą ir paskandinti iš pažiūros pelningą ir daug potencialo turėjusį verslą. Todėl šiame įraše pateikiame kelis patarimus, kaip užsitikrinti stabilesnius pinigų srautus ir išvengti neplanuoto apyvartinio kapitalo trūkumo.

Nustatykite siektiną laisvų lėšų rodiklį. Nusistatykite ir visą laiką įmonėje palaikykite tam tikrą bazinį apyvartinių lėšų lygį. Planuodami veiklos plėtrą ir rengdami ateinančių metų ar ketvirčio biudžetą, taip pat iškelkite tikslą, kokį laisvų lėšų lygį norite pasiekti per atitinkamą laikotarpį. Aiškaus rodiklio nustatymas motyvuos atidžiau kontroliuoti pinigų srautus.

Planuokite. Susiskaičiuokite, kiek pinigų jūsų verslas „sudegina“ kiekvieną mėnesį (angl. burn rate). Įsivertinkite, kuriomis dienomis jūsų verslui teks susidurti su didžiausiu pinigų srautų poreikiu: tai dienos, kai reikės sumokėti PVM ir kitus mokesčius, atsiskaityti su tiekėjais už stambiausius užsakymus, mokėti reikšmingas sumas už, pvz., naują gamybinę liniją, patalpų įrengimą ir pan. Siūlydami atsiskaitymo terminus savo klientams, stenkitės juos nustatyti keliomis savaitėmis anksčiau nei tokios kritinės datos. Taip sumažinsite riziką susidurti su neplanuotomis likvidumo problemomis.

Laiku išrašykite sąskaitas. Nors tai atrodo visiškai paprastas dalykas, kiekviena pamiršta ir keliomis dienomis vėliau išsiųsta sąskaita-faktūra reiškia vėliau gaunamus pinigus, o jei tokių sąskaitų susikaupia pakankamai daug, tai jau gali turėti reikšmingos įtakos jūsų verslo pinigų srautams. Tam, kad išvengtumėte klaidų, kiekvieną savaitę paskirkite laiko įvykdytų užsakymų peržiūrėjimui ir sąskaitų-faktūrų išsiuntimui. Visą su įvykdytais užsakymais ir sąskaitomis susijusią informaciją registruokite ir laikykite tvarkinguose (virtualiuose ar popieriniuose) segtuvuose. Pažangesnių apskaitos ir sąskaitų tvarkymo programų naudojimas leistų šį procesą vykdyti dar efektyviau ir visiškai sumažinti klaidos tikimybę.

Išskirstykite atsiskaitymus. Neatsiskaitinėkite su visais vienu metu, bet stenkitės išdėlioti mokėjimus per tam tikrą laikotarpį. Pirmiau numatykite atsiskaitymus su jums svarbiausiomis šalimis – darbo užmokestis, mokesčiai, kitos fiksuotos išlaidos turėtų atsirasti prioritetinių mokėjimų sąraše. Kai kurie jūsų tiekėjai atsiskaitymo terminų atžvilgiu gali būti lankstesni nei kiti, tad su kiekvienu iš jų siekite susitarti dėl palankiausių atsiskaitymo sąlygų.

Valdykite įsiskolinimus. Įsisenėjusių skolų problema ypač dažnai pasitaiko įmonėse, susiduriančiose su apyvartinio kapitalo trūkumu. „Medžioti“ skolininkus yra vienas iš nemalonesnių darbų, tad turite iš anksto apgalvoti, kaip motyvuosite darbuotojus tinkamai ir greitai reaguoti į pradelstus mokėjimus, arba kaip tai darysite patys. Patvirtinkite rašytinę pradelstų skolų valdymo politiką ir jos laikykitės. Numatykite, kokių veiksmų imsitės, jei klientas dels susimokėti tam tikrą dienų skaičių. Galbūt dalį situacijų pavyks išspręsti gražiuoju, tačiau jie nuolat taikstysitės su atsiskaityti neskubančiais klientais, tai gali paralyžiuoti jūsų verslą ir priverti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.

 

Verslo finansavimo sąlygų apžvalga – auga trumpalaikių paskolų poreikis

Lietuvos bankas rengia reguliarias verslo finansavimo sąlygų apklausas, kurių metu apklausiami vadovaujančias pozicijas užimantys finansavimo departamentuose dirbantys asmenys. Naujausia verslo finansavimo sąlygų apklausa parodė, kad 2015 m. I ketv. bankų skolinimo įmonėms sąlygos išliko beveik nepakitusios.

Įdomiausios verslo finansavimo apklausos įžvalgos:

  • Didėjančios konkurencijos paskolų rinkoje ir mažėjančių komercinių bankų finansavimo kaštų kombinacija pagerino verslo finansavimo sąlygas (sumažėjo vidutinė palūkanų norma).
  • 2015 m. I ketv. komerciniai bankai paskolų paraiškas vertino ne taip griežtai , tačiau tolimesnio verslo finansavimo sąlygų gerinimo bankų atstovai nenumato.
  • Kaip ir buvo prognozuota kitų verslo finansavimo apklausų, apžvelgiamu periodu paskolų ir finansavimo poreikis didėjo. Labiausiai buvo jaučiamas trumpalaikių paskolų poreikis smulkioms ir vidutinėms įmonėms, o ilgalaikių paskolų paklausa mažėjo.
  • Smulkus ir vidutinis verslas jautė didesnį paskolų poreikį dėl išaugusių atsargų ir apyvartinio kapitalo bei palankios žemų palūkanų normos aplinkos.
  • SVV įmonės įvardina, kad ir toliau siekia maksimaliai išnaudoti vidaus lėšas verslo plėtros finansavimui.
  • Statybos, transportavimo, viešbučių ir restoranų veiklą vykdančioms įmonėms galimybės gauti paskolą iš bankų sumenko dėl padidėjusios sektoriaus rizikos. Tačiau apdirbamosios gamybos ir prekybos įmonės gali tikėtis palankesnių verslo finansavimo sąlygų.
  • 2015 m. I ketv. vidutinė taikoma marža rizikingesnėms paskoloms didėjo, o saugesnėms paskoloms mažėjo. Vis dėlto, paskolų sutarčių įsipareigojimai per apžvelgiamą laikotarpį sugriežtėjo visoms išduodamoms paskoloms.
  • Bendram rizikos vertinimui šį ketvirtį didesnį poveikį turėjo su bendra ekonomikos situacija susiję lūkesčiai (mažesnis šalies BVP augimas) ir tam tikros rizikingesnės pramonės šakos (pvz. statyba, transportas).
  • Bankai, kaip ir ankstesniais metais, tikisi, kad bendras paskolų portfelis per metus padidės iki 3 proc.

 

Lietuvos banko rengiamoje verslo finansavimo apklausoje dalyvavo septyni komerciniai bankai ir keturi užsienio bankų filialai. Lietuvos banko apklausą dėl verslo finansavimo galite rasti paspaudę šią nuorodą.

Mokėjimo kortelių priėmimas gali tapti patrauklus ir smulkiam verslui

mokejimo kortele - debifoLietuvoje smulkus verslas vis dar vengia mokėjimo kortelių ir klientams suteikia galimybę atsiskaityti tik grynaisiais pinigais. Neturėdami apčiuopiamų derybinių svertų tariantis su bankais dėl atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugų, smulkieji verslininkai yra priversti arba susitaikyti su dideliais operacijų įkainiais ir mėnesiniais administravimo mokesčiais, priversti arba apskritai atsisakyti priimti mokėjimo korteles. Vis dėlto, artimiausiu metu smulkieji verslininkai, norintys klientams pasiūlyti atsiskaitymo kortele būdą, gali sulaukti gerų žinių – palankesnes mokėjimo kortelių priėmimo sąlygas numato ES reglamentas.

Nuo 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas nustato maksimalų tarpbankinį mokestį debeto ir kredito kortelėmis, kuris negalės viršyti 0.2% ir 0.3% nuo pirkinio sumos. 2011 m. Lietuvoje atliktas Lietuvos banko tyrimas nustatė, kad vidutinis tarpbankinis mokestis už operaciją debeto kortele siekė 0.94%, kredito kortele – 1.07%, o prekybininkai vidutiniškai sumokėjo 1.44% nuo operacijos vertės. Naujasis reglamentas numato galimybę užsienio operatoriams teikti paslaugas Lietuvoje ir taip didinti konkurenciją vietiniams tiekėjams, bei pagerinti paslaugos sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Lietuvos banko skaičiavimais, nustatytas maksimalus tarpbankinis mokestis padės smulkiam ir vidutiniam verslui sutaupyti iki 18 mln. EUR.

Kaip gauti verslo paskolą? Patarimai smulkiam ir vidutiniam verslui

verslo paskola ir finansavimas DEBIFO

Jei apsisprendėte finansuoti verslo augimą iš išorinių šaltinių, neišvengiamai susidursite su daugybe klausimų: kaip gauti paskolą įmonei geriausiomis sąlygomis, kuri kredito įstaiga gali suteikti reikiamą paskolą, kokios paskolos sumos prašyti ir kokia yra finansavimo kaina? Šiuos klausimus paprasčiau atsakyti didelėms, ilgą laikotarpį veikiančioms ir reguliariai išorinį finansavimą naudojančioms įmonėms. Tačiau smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje vis dar aktyviai naudoja akcininkų kapitalą verslo vystymui, turi mažiau patirties ir informacijos apie išorinio finansavimo galimybes. DEBIFO komanda siekia sumažinti šią informacijos asimetriją tarp smulkaus verslo ir vidutinio verslo ir didžiųjų įmonių. Taigi pateikiame kelis patarimus kaip gauti paskolą verslui:

2015 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičius Lietuvoje išaugo 12%

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių skaičius 2015 m. pradžioje išaugo 12% iki 76 077 įmonių. Per metus Lietuvoje veikiančių įmonių padidėjo 8134.  Naujų įmonių kūrimąsi skatina auganti šalies ekonomika, didėjantis vartotojų pasitikėjimas, gerėjančios verslo nuotaikos ir supaprastintos įmonės įregistravimo procedūros. Dauguma mažų ir vidutinių įmonių 2015 m. tikisi padidinti pardavimo pajamas, išauginti eksporto dalį pardavimų struktūroje, pritaikyti inovacijas versle ir įgyvendinti investicinius projektus.

Daugiausia veikiančių įmonių padidėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (+2087 įmonės; +9%), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (+1134 įmonės; +15%), statybos (+859 įmonės; +14%), transporto ir saugojimo (+735 įmonės; +11%) ir apdirbamosios gamybos sektoriuose (+596 įmonės; +8.8%). Mažiausiai valstybiniame viešojo valdymo ir gynybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo ir vandens tiekimo sektoriuose.

Uždaroji akcinė bendrovė išlieka tarp populiariausių teisinių formų (įregistruotos 7962 uždarosios akcinės bendrovės), tačiau mažosios bendrijos atranda savo nišą Lietuvoje ir mažina UAB poreikį (per metus įkurtos 2680 mažosios bendrijos). Individualių įmonių populiarumas nyksta ir jų išregistruojama daugiau, nei įregistruojama naujų. Plačiau apie mažųjų bendrijų, uždarųjų akcinių bendrovių ir individualių įmonių skirtumus galite susipažinti atsidarę Ūkio ministerijos paruoštą dokumentą.

Verslo finansavimo tendencijos – planuojamas skolinimosi poreikis auga

Lietuvos bankas paskelbė 2015 m. vasario – kovo mėn. atlikto verslo finansavimo poreikio apklausos rezultatus. Šie rezultatai nuteikia optimistiškai – dauguma šalies įmonių išlaiko pardavimų augimą, o daugiau nei pusė įmonių veikia pelningai. Kalbant apie verslo finansavimą, rezultatai dviprasmiški – finansavimo šaltinių didėja ir jie tampa labiau prieinami, tačiau verslui finansavimo kaina išlieka pagrindine problema.

2014 m. II pusmetį, palyginti su tų pačių metų I pusmečiu, net 55% įmonių sugebėjo padidinti pardavimo pajamas, o 20% apklaustų verslo subjektų išlaikė stabilų pardavimų lygį. Be to, net 27% visų įmonių pavyko sumažinti įsipareigojimų naštą.

2014 m. II pusmetį , palyginti su I pusmečiu, pelningai dirbančių verslų sumažėjo nuo 75% iki 65%. Tam įtakos galėjo turėti veiklos sezoniškumas, tačiau sumažėjęs bendrovių pelningumas ir pelningai dirbančių įmonių skaičius taip gali būti ir vienas iš šalies ūkio augimo sulėtėjimo signalų. Daugiausiai pelningai dirbančių įmonių buvo prekybos, mažiausiai – statybų sektoriuje.

Verslo augimo tempą galima vertinti pagal naujų darbuotojų įdarbinimo rodiklius. Verslo finansavimo apklausa parodė, kad 2014 m. II pusmetį naujų darbuotojų skaičius nežymiai išaugo, o dauguma įmonių išlaikė nepakitusį darbuotojų skaičių. Darbuotojų skaičius labiausiai išaugo statybų sektoriuje, o mažiausiai – prekybos sektoriuje.

Nefinansinės įmonės nurodė, kad didžiausia našta verslui išlieka padidėjusi mokesčių našta, išaugusi konkurencija ir klientų trūkumas. Beveik 50% įmonių nurodė, kad mokesčių našta išlieka didelė, nors jos reikšmė ir sumažėjo. Su padidėjusia mokesčių našta dažniausiai susiduria smulkus ir vidutinis verslas.

Verslo finansavimo tyrimas atskleidė, kad verslui mažiausiai sunkumų kėlė padidėjusios gamybos sąnaudos, klientų įsiskolinimas ir finansavimo prieinamumas. Su finansavimo trūkumu labiausiai susidūrė statybų veiklą vykdančios įmonės, o mažiausiai – pramonės ir prekybos įmonės.

Ar Jūsų verslas laikosi geriausios apyvartinio kapitalo valdymo praktikos?

apyvartinio kapitalo valdymas, finansavimasApyvartinės lėšos arba apyvartinis kapitalas, apibrėžiamas kaip trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas, yra neatsiejama įmonės finansų valdymo dalis. Pakankamas apyvartinių lėšų kiekis yra būtinas norint laiku atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais, ir taip užsitikrinti patikimo partnerio ar darbdavio statusą. Tačiau apyvartinio kapitalo trūkumas gali tapti tikru galvos skausmu, kai svarbūs klientai prašo ilgesnių mokėjimo terminų, tiekėjai – išankstinio apmokėjimo, o produkto gamyba ar atsargos sandėlyje užtrunka ilgiau nei tikėtasi.

Apyvartinio kapitalo problema tampa dar aktualesnė smulkioms ir vidutinėms, greitai augančioms įmonėms, kurioms bankai ne visada noriai suteikia paskolą ar kredito liniją, atsitverdami griežtais reikalavimais ir sudėtingomis procedūromis. Tad norėdama suvaldyti pinigų srautus, auganti įmonė turi nuolat spręsti apyvartinių lėšų klausimą – kokiam terminui ir kiek pinigų reikės įšaldyti, kol sulauksime pilno kliento atsiskaitymo? Kad atsakymas į šį klausimą būtų kuo palankesnis įmonei, svarbu laikytis kelių paprastų apyvartinio kapitalo valdymo taisyklių.

Ką rinktis: trumpesnį sąskaitos apmokėjimo terminą ar didesnę pelno maržą?

sąskaitos apmokėjimo terminas ar didesne marza

Ką turėtų pasirinkti smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, sudarydami prekių ar paslaugų pardavimo sutartį: aukštesnę pelno maržą ar trumpesnį atsiskaitymo terminą? Tikslas, be abejo, turėtų būti maksimaliai sutrumpinti apmokėjimo terminą išlaikant aukštą maržą, tačiau veikdamas konkurencingoje aplinkoje verslas retai turi galimybę diktuoti sąlygas pirkėjams, tad tenka balansuoti tarp šių dviejų pasirinkimų. Visgi, prieš aukojant pelno dalį už greičiau gaunamas apyvartines lėšas, svarbu įsivertinti tikrąją šių pinigų kainą ir galimas verslo finansavimo alternatyvas.  Jei verslas turi galimybių gauti išorinį trumpalaikį finansavimą, ir tokio finansavimo kaina yra mažesnė už papildomai gaunamą pelno maržą suteikiant ilgesnį atsiskaitymo terminą, tuomet vertėtų rinktis didesnės pelno maržos variantą.

Kartais tiekėjai suteikia klientui iki 2-3% siekiančią nuolaidą už išankstinį atsiskaitymą, t.y. jeigu už prekes ar paslaugas sumokama iškart po prekių ar paslaugų pristatymo. Ši nuolaida, perskaičiuota kaip metinė palūkanų norma, siekia net 24-36%. Dauguma smulkių ir vidutinių įmonių, net ir susidurdamos su didesniu kapitalo poreikiu, dabartinėmis rinkos sąlygomis turi galimybę pasiskolinti už mažiau nei 24% ar 36% metinių palūkanų be turto įkeitimo ar asmeninio laidavimo, pavyzdžiui, pasinaudodamos sąskaitų finansavimo paslauga.